Viktoras Orbanas vetavo ES paramą Ukrainai. Problema ne praktinė, o moralinė. Vengrija ne tik grasindama veto kaip derybine pozicija (o dėrėtis ES ji tikrai turi dėl ko), bet iš tiesų vetuodama Rusijai nepalankius sprendimus, eina iki galo kaip Rusijos marionetė Europoje.
Tai moralinis bankrotas, nes patarnaujama nusikaltimus žmogiškumui atvirai vykdančiam režimui.
Tai politinis bankrotas, nes būdama kitos šalies marionete šalis paneigia savo suverenumą, kurį taip nuosekliai skelbė ir gynė.
Tai geopolitinis bankrotas, nes jaučiantis tokiu profesionaliu geopolitiniu žaideju galiausiai ne tik trumparegiškai statoma ant pralaimėtojo, bet ir pakertinėjamos Vengrijos ilgalaikius interesus tobulai atitinkančio Vidurio Europos bloko ES ir NATO viduje atramos. Vengrija dėl nieko griauna (nors nesugriaus) jai palankiausią geopolitinį scenarijų.
Man dažnai primenama, kad gyriau ir palaikiau Orbaną. Tikrai tą dariau ir nežadu veidmainiškai išsiginti. Gyriau ir palaikiau Orbano vidaus politiką, kuri buvo net labai protinga ir verta pagyrimo. Vengrijos gimstamumo skatinimo ir kitos programos yra pralenkusios laiką ir būtų kvailą už jas negirti.
Lygiai kaip kvaila negebėti atskirti, kad tas pats politikas gali būti vertas pagyrimo vienoje srityje ir pasmerkimo kitoje. Tikrai nepataikausiu žmonėms, kurie negali to suprasti arba – dar dažniau – apsimeta to nesuprantantys.
Vietoje to geriau priminsiu, kad seniau už daugelį moralės policininkų, tai yra nuo pat 2014 metų Rusijos agresijos Kryme ir Donbase ir Orbano atsisakymo ją pasmerkti, viešai ir net tiesiogiai kreipdamasis į tą patį Orbaną smerkiau tokią jo laikyseną. Smerkiau, nes tai smerktina, ir gyriau tai, kas girtina. Pozicijų niekada nekeičiau ir nemainiau. Pridedu DELFI nuorodą pamiršusiems.
P.S. matau besikartojantį komentarą, jog Vengrija vetavo paramą Ukrainai, nes kovoja dėl iš jos pačios atimtos paramos. Tiesa. Vengrijai COVID „atsigavimo” parama įšaldyta nepagrįstai ir Vengrijai visiškai pagrįstai siekia ją gauti kaip ir visos kitos šalys. Tačiau jokiu aspektu nėra pateisinama šios savo kovos įkaite paversti Ukrainą, kuri, nei susijusi su šia Vengrijos kova, nei yra tiek pat reikalinga paramos. Parama Ukrainai šiandien yra tiesioginio žmonių išgyvenimo klausimas – ar pavalgys, ar nesušals, ar nenumirs nuo ligų. Tuo manipuliuoti savųjų problemų sprendimui nėra priimtinas pasirinkimas.