Taip, tai yra laimėjimai. Gal ne man kalbėti apie karinę reikalo pusę, bet kelis dalykus reikia akcentuoti, pacituojant kolegą Arną Simutį:
1) Operacija leidžia atitraukti rusų rezervus ir resursus nuo frontų pačioje Ukrainoje, drastiškai mažėja KAB bombų fronte ant ukrainiečių pozicijų, jos nukreiptos į judančius dalinius Kursko srityje, kur daro mažiau žalos. Šiek tiek mažėja atakų apskritai, rezerviniai pailsėję daliniai kreipiami į Kurską, ne į įtvirtintą frontą.
2) Atitinkamai geriausi Ukrainos daliniai kaip 80 brigada panaudojami ten, kur iš jų nauda daug didesnė, nei iš paaukojimo poziciniame fronte.
3) Perkirsti rusų logistiniai keliai.
4) Pakylėjantis dvasią efektas Ukrainos visuomenei, kas karo sąlygomis labai svarbu.
5) Neigiamas politinis efektas Rusijos visuomenei, kuri pamato, kad neliečiama Rusijos žemė gali būti puolama, gyventojams kilti pavojus ir nieko, valdžia nepajėgi staigiai ir griežtai to likviduoti, vargsta, tad koks čia tada tas mūsų caras. Šitas efektas ne stebuklingas, jo negalima pervertinti, bet jis klibina mitą ir tas labai gerai.
6) Griaunamos pačių Vakarų sau ir Ukrainai užkrautos „raudonosios linijos“ – tikroji ir didžioji šio konflikto gėda. Užsienio kariuomenė įsiveržė į Rusijos teritoriją ir, pastebėkit, Kremlius nė žodžio apie branduolinį ginklą.
7) Ukrainiečiai susikūrė sau kozirį galimose derybose. Jeigu dar pavyks įsitvirtinti ir laikyti užimtas teritorijas nedidelėmis sąnaudomis, tai tas koziris bus dar reikšmingesnis.
8) Paimta, rodos 1–2 tūkstančiai belaisvių, kuriais bus galima mainytis.
9) Užimta dujų paskirstymo stotis.
10) SVARBIAUSIA. Ukraina elgiasi kaip suverenus subjektas. Čia reikia išsiplėsti. Jau gana akivaizdu, kad Baideno administracija ir Putino Kremlius buvo gražiai susitarę dėl pačių nepalankiausių Ukrainai šio karo „suvaldymo“ sąlygų, t. y. kad jis privalo vykti Ukrainos teritorijoje, kad Vakarų pagalba ginklais nebus naudojama Rusijos teritorijai ir kita. Tiesiog pragaras Ukrainai ir pasaka Rusijai. Žinoma, kad Vašingtonas draudė Ukrainai konkrečius karinius veiksmus, kai apie juos žinodavo, net įspėdavo apie juos Rusiją. Bet štai Ukraina ne apie visus veiksmus praneša ir kai nepraneša, tai niekas ir neuždraudžia. Ir po fakto uždrausti ar barti negali, nes visam pasauliui akivaizdu ir aišku, kad besiginančiai šaliai yra galima ir teisinga pagal visus teisingo karo principus ne tik atakuoti agresoriaus teritorijoje, bet ir jo teritorijas užimti. Ukrainiečiai tą suprasdami ir drįsdami veikti, panašu, kad perlaužė JAV ir Rusijos absoliučiai gėdingą susitarimą pagal kurį „karas neturi išplisti už Ukrainos ribų“. Tuo Ukraina ima veikti kaip visiškai suvereni valstybė, kaip tarptautinių santykių subjektas (veikėjas), o ne objektas, kuriam diktuojama.