Vakar pamačiau geriausią savo gyvenime matytą filmuką. Dalinosi Zelenskis, skirta mums, europiečiams. Pagal žanrą turbūt reikėtų jį vadinti socialine reklama, nors tas skamba makabriškai ir filmuko turiniui netinka. Žinutė paprasta ir kartu galvoje netelpanti – pildami kurą, mokate ukrainiečių gyvybėmis. Kaltinimas, aišku, ne tiems, kas pila kurą, o tiems, kas organizuoja prekybą. Šalims. Tobulai vaizdžiai parodomas kontrastas tarp iliuzijos ir tikrovės, ryšys tarp šiaip sąmonėje daugeliui žmonių labai sunkiai susiejamų veiksmų. Būtinai pažiūrėkite.
Žinoma, filmukai nepadeda Europos šalims išspręsti milžiniškos priklausomybės nuo Rusijos problemos. Bet padeda suprasti. Galima didžiuotis, kad Mums šis filmukas jau jokia prasme netinka – Lietuva pirmoji atsisakė tos priklausomybės. Pavyko, nes prieš tai ilgai ruoštasi, nepaisant trukdymo, kritikos ir tos pačios ES nepalaikymo.
Kartu norisi atkreipti dėmesį, kad vakar internetai džiaugėsi ne visai tuo, kuo iš tiesų reikėtų. JTO balsavimas dėl Rusijos suspendavimo JT Žmogaus teisių taryboje yra daugiau simbolinis, karo eigai nereikšmingas veiksmas. O štai JAV Senato vienbalsis balsavimas už lendlizo įstatymą yra labai geras ženklas, atrišantis rankas tikram Ukrainos aprūpinimui ginklais. Tai dar negarantuoja rezultato, bet yra didelis žingsnis to link.
Aukų nebesugrąžins niekas, bet kad bent Vakarams trypčiojant orkai nespėtų užimt Mariupolio.