Seimas balsuos dėl A. Širinskienės siūlymo išbraukti iš pavasario darbotvarkės vienalytės partnerystės įteisinimą. Dėl to surengtas protestas, į jį žmonės kviesti agituojant net Tapinui.
Normalu, kad leftistai nori priimti partnerystės įstatymą ir nori tą padaryti pirmoje kadencijos pusėje. Normalu, kad diskusijose tirštinamos spalvos. Normalu, kad protestuojama.
Visgi tai, ką šiomis dienomis daro LGBT aktyvistai dėl partnerystės įstatymo, jokia prasme nėra normalu. Bent keliais pjūviais pasiektas pastarąjį kartą gal tik Skardžiaus demonstruotas cinizmo lygis.
1) LGBT judėjimo raktine žinute karo fone pasirinkta sakyti, kad neįteisinti partnerystės reiškia būti su Rusija / su Putinu / su Kremliumi. Priimti partnerystę – būti su Ukraina ir Vakarais. Šią žinutę kala ir laisviečiai ir įvairios fondinės mažumų teisių organizacijos. Ši žinutė yra pats grubiausias melas. Ukraina nepripažįsta jokio teisinio statuso homoseksualų santykiams, santuoka Konstitucijoje apibrėžta kaip vyro ir moters, visuomenė pagal 2020 metų apklausas yra labai prieš LGBT reikalavimus – vos 14 procentų palaiko, kad homoseksualumas turėtų būti priimtinas visuomenei. Įspūdinga, jog nuo 2007 metų šis skaičius net sumažėjo daugiau nei paklaidos ribose – tada už LGBT pagal tas pačias Pew Research Center apklausas Ukrainoje buvo 19 procentų. Ukraina tiek pat prieš LGBT reikalavimus, kiek ir Rusija, tik nenaudoja to jokiam ligotam imperializmui ir demagogijai – tiesiog tokios yra šios laisvos tautos vertybės ir apsisprendimas.
Neseniai ukrainiečiai apklausoje atsakė, kad draugiškiausiomis sau šalimis laiko Lenkiją ir Lietuvą, konservatyviausias šeimos klausimais ES šalis be jokių partnerysčių. Būtent šios šalys labiausiai stengiasi, padeda Ukrainai prieš Rusiją, reikalauja Vakarų veiksmų, būtent šios šalys dešimtmečius aiškino pažangiems Vakarams, kad Rusija yra grėsmė. Vakarų Europoje daug daugiau palaikymo LGBT reikalavimams, bet daug mažiau valios ir noro kovoti su Rusija.
2) Raskevičius Seimo etikos komisijai apskundė Širinskienę dėl to, kad ši pasiūlė išbraukti iš darbotvarkės partnerystės klausimą. Argumentavo tuo, jog taip Širinskienė varžo jo, kaip parlamentaro galimybę dirbti savo darbą ir kelti atstovaujamas idėjas. Geras PR, bet visiška teisinė nesąmonė, ką teisininkas Raskevičius neabejotinai suprato darydamas. Seimo Statutas numato kiekvienam parlamentarui teisę siūlyti pataisas darbotvarkei, įskaitant teisę siūlyti ką nors išbraukti. Seimas dėl tokių siūlymų balsuoja ir nusprendžia. Tai vyko kiekvieną kadenciją, tą darė visos partijos, buvo išbraukiami įvairiausi projektai. Tiesiog tai natūraliausias procesas Seimo darbe ir laisviečiai juo niekada nesipiktino. Dabar iš to daromas skandalas ir ant šio netikro skandalo mobilizuojama pora šimtų žmonių, dauguma nieko nežinančių apie Seimo darbą.
3) plakatai minioje klausia, ar tokia trapi ta visuomenės vienybė. Tiksliau sakant, formuluojama ‘jūsų vienybė’. Suprask, tokia smulkmena kaip vienalytė partnerystė ją sugriaus? Partnerystė nėra smulkmena, tai vieną pamatinių žmonių gyvenimo normų (kas yra šeima) keičiantis klausimas. Normalu, kad jis labai svarbus daugybei žmonių. Pernai metų protestai tą aiškiai parodė. Socialinių mokslų banalybė, kad kai valdžia svarsto ar priima sprendimus, kuriems prieštarauja ženkli visuomenės dauguma, tai tik didina, o ne mažina įtampas visuomenėje.
Niekas nežino, kiek labai padidins, lietuviai kantrūs, bet karo fone tai yra neatsakinga ir dvigubai hipokritiška, tai šito imasi ta pati vienybės, solidarumo ir susitelkimo dėl Ukrainos reikalaujanti valdžia. Visuomenė rodo dar ir kokį susitelkimą ir pagalbą, priima pabėgėlius, siunčia paramą, vyksta kariauti, protestuoja prieš Rusijos veiksmus. Ką tuo tarpu daro leftistai? Priiminėja gėjų partnerystes…
Suprantu, kad tie, kam partnerystės įteisinimas atrodo savaime suprantamas dalykas, stokoja empatijos suprasti, kaip gi kitiems (daugumai) tai yra įtampas kurstantis dalykas. Nesuprantantiems buvo paaiškinta, kad visgi taip yra. Belieka tik aklas užsispyrimas, verčiantis ignoruoti visuomenę.
Žinoma, tikiuosi, kad Seimo nariai turės padorumo nepriešinti visuomenės ir balsuos už partnerystės išbraukimą iš darbotvarkės. Visi žino, kur šiuo klausimu stovi Ukraina, kur stovi Lietuvos visuomenė, pagaliau žino ir tai, kur stovi patys. Visiškai užtektų, kad balsuotų pagal sąžinę, kaip kad balsuodavo tuo klausimu prieš dešimt metų, kai nebuvo partijų vadovų smaugiami balsuoti kaip nors kitaip. Balsas pagal sąžinę šiuo atveju yra viskas, ko reikia. Tad nepadlaižiaukite viršininkams, ponai Seimo nariai, pabūkite kartą ir jūs laisvi žmonės, verti laisvo mandato.