Pilaitėje kaip užburta kartojasi jau visame Vilniuje pažįstama istorija: projektuose numatoma pjauti medžius, kurių pjauti visiškai nebūtina. Nežinau rajono, kuriame tai nevyktų, tik gal ne visur žmonės tiek aktyviai gina viešąjį interesą. Rudenį apgynė didžiąją dalį beržų alėjos, kurios – pasirodo – visai nebuvo būtinybės kirsti. Galėjo apginti pati savivaldybė, bet kol nekilo gyventojų triukšmas iki pat LRT, tol viskas buvo gerai su tuo kirtimu. Dabar vėl:
– Priegliaus g. 11 planuojamas darželis (ir tai yra gerai, Pilaitėje jų labai reikia, tik kodėl vėl privatus, o ne valstybinis);
– savivaldybės užduotyje nurodoma kiek įmanoma išsaugoti esamus medžius (ir tai yra gerai, taip ir reikia);
– Projektuotojas „išsaugo medžius“ vizualizacijose, tačiau iškerta juos sklypo plane;
– Iškirsti numato ne tik tuos, kurie būsimų statybų sklype, bet ir tuos, kurie gerokai už sklypo;
Pridedamoje nuotraukoje – vizualizacija su medžiais, paliekamais tiek būsimo darželio sklype, tiek už jo. Tuo tarpu projektuotojų plane ir – svarbiausia – faktiškai šiame sklype visi 180 medžių sužymėti iškirtimui, nors tam nėra absoliučiai jokios būtinybės ar paaiškinimo. Nesureikšminkime, kad raudonai gyventojai pažymėjo tik du taškus (čia jų rašto akcentas). Kirsti numatyta viską. Net nesant želdynų komisijos vertinimo.
Gretimo namo gyventojai rašo savivaldybei ir projektuotojams prašymą keisti sprendimus išsaugant daugiausia, kiek įmanoma, medžių, NES šioje Pilaitės vietoje tai faktiškai paskutinė žalioji zona, čia vaikšto ir senjorai, ir tėvai su vaikais, žodžiu, čia daug kam arčiausiai namų esanti gamta ir įstatymai, sveikas protas ir – beje – savivaldybės retorika – numato šitą žmonių poreikį saugoti ir gerbti.
Viena vertus, nuostabūs piliečiai rūpinasi savo aplinka ir kartu gina viešąjį interesą. Pilaitėje taip, beje, būna dažnai. Kita vertus, nors surašiusi teisingus reikalavimus, savivaldybė pati nesirūpina, kad jų būtų laikomasi, gyventojai turi kištis ir to reikalauti, iš esmės atlikti savivaldybės darbą ir tikrai nebūtinai ir ne visada tokiose situacijose savivaldybė stoja gyventojų pusėn (beržų istorija, etc.) Tas pats galioja gyventojų bendrijų ir namų administratorių santykiuose ir daugybėje kitų situacijų, kur savivaldybė turi ginti gyventojų ir viešąjį interesą nuo privataus, bet žiūri kitur.
Medžių klausimu tas ypač bado akis, nes juk Vilniuje paskelbta „žalioji banga“, neva nušluosianti viską ir išpuošianti miestą želdiniais. Tikrovėje tai tėra uždanga paslėpti vystytojams patogų brandžių medžių naikinimą visame mieste. Jokios kitos išvados negaliu prieiti. Tas ypatingai pasimato žiūrint į mero stumiamą, jokia kaštų-naudos analize nepagrįstą Šiaurinės gatvės projektą, kuris tiesiog sunaikintų ir atiduotų statyboms didžiulę dalį Šeškinės Ozo.
Išrinktas meru ar į tarybą darysiu viską šiai situacijai apversti: miesto prioritetas želdynų srityje turi būti brandžių medžių ir saugumų gamtinių teritorijų (kaip Šeškinės Ozas) apsauga, esamų žaliųjų zonų pritaikymas gyventojams, jų ir naujų želdinių tinklo arti visų plėtojamų gyvenamųjų namų užtikrinimas, o ne „pakazūchinė“ „žalioji banga“.
Politinė reklama, platinama nemokamai