Be komentarų.
2018 m.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius:
„Apskritai galime kalbėti apie dabar esantį tokį lengvą ar bent palengvėjusį požiūrį į teisę, į teisės viršenybę, pagarbą teisei. Kai net teisininkai užmiršta, kad jie pirmiausiai yra teisininkai, ir tampa pirmiausiai politikais, tai turime tokią situaciją, kokią turime“ (nuoroda ČIA).
2019 m.
„Prezidentei Daliai Grybauskaitei atmetus „socialdarbietės“ Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministres, premjeras Saulius Skvernelis padarė išvadą, kad su šia prezidente suderinti naujo ministro kandidatūros bus neįmanoma.
D.Grybauskaitė I.Gudžiūnaitės neskyrė argumentuodama, jog ši neturi reikiamos dalykinės patirties ir nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos.
Buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo V. Sinkevičiaus teigimu, iš atsakingo valdymo principo kyla prievolė parinkti pakankamos kompetencijos kandidatūrą, kuri išmano tos srities problemas, turi idėjų, kaip jas spręsti.
„Prezidentas nėra notaras, kuris turi tik patvirtinti kandidatūrą, kurią pateikė premjeras. Prezidentė, paskirdama ministrą, prisiima atsakomybę, moralinę atsakomybę už jo veiklą“, – pabrėžė konstitucinės teisės žinovas.
Profesorius V.Sinkevičius pabrėžė, kad prezidentė turi teisę nepaskirti pateiktos kandidatūros, jeigu mano, kad ta kandidatūra nėra tinkama, neturi pakankamos kompetencijos, valdymo įgūdžių ir kitų dalykų. „Tokiais atvejais turi dominuoti ne politinės ambicijos, ne įsižeidimai, o jausmas, kad privalau vykdyti, privalau paklusti Konstitucijai, privalau teikti naują ministro kandidatūrą. Jeigu premjeras atsisakys, neteiks, kaip sako, naujos kandidatūros, jis nepaisys Konstitucijos, nevykdys savo konstitucinės pareigos“, – pabrėžė teisininkas.
„Tad šiuo atveju didžiausia atsakomybė tenka būtent ministrui pirmininkui, kuris teikia prezidentui kandidatūrą nepakankamos kompetencijos. Taip sukuriami dirbtiniai konfliktai, kurie visiškai nereikalingi valstybei. Emocijos ar politinės ambicijos šiuo atveju turėtų būti padėtos į šalį“, – tvirtino V.Sinkevičius (nuoroda ČIA).
2020 m.
„Anot V. Sinkevičiaus, kandidatūras G. Nausėda gali atmesti, kai yra konstituciškai pagrįstų argumentų. „Nemanau, kad kol kas tie argumentai, kuriuos jis sako – nepakankama kompetencija, neturi vadovavimo patirties, yra konstituciškai pagrįsti argumentai. Tai yra galios argumentai.“
Paklaustas, ar I. Šimonytė gali atsisakyti teikti naujas kandidatūras į tam tikrus postus, argumentuodama, jog tai, jos vertinimu, yra tinkamas žmogus, V. Sinkevičius atsakė: „Žinoma, gali. Tada prezidentui tenka labai stipriai rizikuoti. Jis turės aiškiai, argumentuotai pasakyti, kodėl tas kandidatas netinka. Nepakaks pasakyti, kad neturi patirties, menka kompetencija, nes tie visi kandidatai, apie kuriuos jis šneka, yra išsilavinę, turi patirtį, turi puikią kompetenciją.“
Jei vis dėlto kandidatai būtų atmesti remiantis tokiais argumentais, anot teisininko, I. Šimonytė arba valdančioji dauguma galėtų kelti klausimą, ar G. Nausėda tinkamai atlieka savo pareigas: „Tada premjerė arba valdančioji dauguma galėtų kelti klausimą, ar prezidentas nepiktnaudžiauja savo įgaliojimais, ar jis juos tinkamai vykdo“, – kalbėjo profesorius (nuoroda ČIA).
2016 m.
„Konstitucijos teksto, jos raidės, negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų paneigti Konstitucijos principai, jos dvasia“, – aiškina konstitucinės teisės žinovas Vytautas Sinkevičius.
V.Sinkevičius pabrėžia, jog suvokiant Konstituciją kaip joje įtvirtintų teisės normų ir principų visumą, kaip vieningą ir darnią sistemą, konstatuotina, kad Konstitucijoje nėra spragų, tarp atskirų nuostatų nėra prieštaravimų“ (nuoroda ČIA).