E. Dambrauskienė, buvusi kandidatė į generalinio prokuroro postą, T. Lukšio (BFL) nuotr.
Birutė Vyšniauskaitė | lrt.lt
Sugrįžusi iš Izraelio, visų pirma prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su žinomais šalies teisininkais. Susitikimo tikslas – pasitarti, koks generalinis prokuroras atitiktų žmonių lūkesčius ir tinkamai gintų visuomenės interesus.
Į prezidentūrą penktadienį buvo pakviesti Mykolo Romerio universiteto profesorius emeritas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) vadovas Juozas Žilys, šio universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius Gintautas Švedas, Aukščiausiojo teismo vadovas Rimvydas Norkus, VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius Vytautas Mizaras, advokatas ir leidėjas Algimantas Šindeikis.
Praėjusį ketvirtadienį Seime buvo užregistruotas Prokuratūros įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką – jo kandidatūrą vyriausybei pasiūlytų teisingumo ministras arba Aukščiausiojo teismo vadovas, jai pritartų Seimas, o paskirtų šalies vadovas.
Pagal šiuo metu galiojančią Prokuratūros įstatymo redakciją, generalinio prokuroro kandidatūrą Seimui siūlo šalies vadovas ir, parlamentarams pritarus, paskiria vadovauti Generalinei prokuratūrai.
Tikisi greito svarstymo
Vienas iš Prokuratūros įstatymo pataisų iniciatorių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas tikisi, kad lapkričio 5 d. jos jau bus pateiktos parlamentarams svarstyti.
„Jei jau įstatymo pataisos užregistruotos, gali būti, kad yra numatytas ir galimas pretendentas į generalinio prokuroro postą“, – mįslingai kalbėjo J. Sabatauskas, paklaustas, ar jau rastas naujas kandidatas šioms svarbioms pareigoms užimti.
Tektų keisti Konstituciją
J. Žilys teigė manąs, jog generalinio prokuroro skyrimo tvarkos keisti nereikėtų: „O jeigu būtų nuspręsta keisti, tai tektų keisti ir Konstitucijos 118 str., kuris naujai buvo suredaguotas 2003 m. Dabar jame pasakyta, kad prezidentas teikia generalinio prokuroro kandidatūrą Seimui ir prašo jo pritarimo. Kai Konstitucijoje numatyta kokio nors pareigūno skyrimo tvarka, jokių papildomų sąlygų paprastieji įstatymai nenustato.“
Todėl, pasak buvusio KT vadovo, jeigu Seimas pritartų Prokuratūros įstatymo pataisoms, tai jos prieštarautų Konstitucijai.
Tačiau, pabrėžė J. Žilys, tai, kad koks nors įstatymas ar jo pataisos prieštarauja Konstitucijai, oficialiai gali konstatuoti tik KT.
Reikėtų išmintingo penkiasdešimtmečio
Svarstydamas, kas galėtų užimti generalinio prokuroro postą, J. Žilys prisipažino jau atitolęs nuo teisėtvarkininkų visuomenės ir šiuo klausimu nelabai galėtų patarti: „Dabar ir teismuose, ir kitose teisėsaugos įstaigose vyksta didelė rotacija, todėl, kalbant apie konkrečias personalijas, man teks užimti tyliosios gulbės poziciją. Bet gal reikėtų pasižvalgyti tarp Apeliacinio ar apygardų teismų teisėjų arba pačioje prokuratūros sistemoje.“
Profesoriaus manymu, Generalinės prokuratūros vadovu turėtų būti paskirtas kompetentingas ir išmintingas teisininkas: „Aš pasitikiu penkiasdešimtmečiais, nes tokiame amžiuje žmogus – jau nurimęs, turintis gyvenimo išminties, žinantis ir praeitį, ir dabartį, nesiblaškantis, kaip pageltęs klevo lapas ir, žinoma, turintis profesinės patirties.“
Seimo nariai elgiasi neprofesionaliai
„Man apskritai nesuprantama, kaip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovai galėjo pasiūlyti aiškiai antikonstitucinį įstatymo pataisų projektą ir rimtu veidu jį svarstyti. Mano galva, šį projektą galima vertinti, kaip spaudimą prezidentei ,“ – kalbėjo buvęs KT teisėjas V. Sinkevičius.
Remdamasis tuo, ką numato Konstitucija, profesorius atkreipė dėmesį, jog, skiriant generalinį prokurorą, dalyvauja tik du subjektai – prezidentas, kuris turi teisę siūlyti personaliją, ir Seimas, kuris sprendžia, pritarti jai ar ne: „Bet šiuo atveju būtinas politinis dialogas. Prezidentas negali primesti savo valios, o Seimas gali pasiūlytai kandidatūrai nepritari tik tuo atveju, jei turi itin svarių argumentų, o ne todėl, kad tiesiog norisi nepritarti.“
V. Sinkevičius priminė, jog Konstitucijos 118 str., numatantis generalinio prokuroro skyrimo tvarką, jau buvo keistas ne kartą ir apgailestavo, jog dabar vėl bandoma eiti tuo pačiu keliu, užuot ieškojus politinio dialogo.
Bendraudamas su LRT.lt prieš susitikimą su prezidente, profesorius teigė neturįs tikslios informacijos, apie ką bus kalbama. Paklaustas, kur vis dėlto būtų protingiausia ieškoti galimo kandidato generalinio prokuroro postui užimti, teigė, jog tai – sudėtingas klausimas.
„Žmogus iš prokuratūros sistemos, žinoma, ją puikiai pažįsta. Kita vertus, jam padaryta tos sistemos įtaka. Tai būtų silpnoji vieta. Tačiau pareigūnas, atėjęs iš šalies ir visai nepažįstantis prokuratūros sistemos, irgi susidurtų su problemomis, nes prireiktų laiko su viskuo susipažinti. Matyt, reikėtų žmogaus, turinčio puikų teisinį išsilavinimą, žinomo teisininkų visuomenėje ir turinčio stuburą. Matyt, ne apylinkių teismuose ar rajonų prokuratūrose reikėtų ieškoti naujo generalinio prokuroro“, – pažymėjo teisininkas.