Veidaknygė
Detalus vieno punkto paaiškinimas, parodantis, kodėl Šakalienės ir Majausko Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas yra pražūtingas ir todėl nepriimtinas.
Jame seksualinis smurtas apibrėžiamas taip: „kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir galintys sukelti žalą vaiko sveikatai, raidai bei žeminantys jo orumą“.
1) Jeigu vaikas prievartaujamas ne siekiant pasitenkinimo ar naudos, o kokiais nors kitais tikslais, pagal šį projektą tai netraktuotina kaip seksualinis smurtas.
2) Žala dėl nurodytų dalykų įvardijama po jungtuko „ir“, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai prievartaujama tiek siekiant naudos ar pasitenkinimo, tiek kitais tikslais, bet žala nepadaroma, nes veiksmai nesėkmingi (vaikas pabėga, pasipriešina ar pan.) ir todėl negali savo esama forma sukelti žalos, pagal projektą tokie veiksmai netraktuotini kaip seksualinis smurtas.
3) „galintys sukelti žalą vaiko sveikatai, raidai bei žeminantys jo orumą“ nurodoma konjunkcijos būdu, todėl seksualiniai veiksmai, kurie žemina vaiko orumą, bet savo neįgyvendinta forma negali sukelti žalos vaiko sveikatai ir raidai, pagal projektą netraktuotini kaip seksualinis smurtas.
4) Žala vaiko sveikatai ir raidai nurodomos kaip galimos, o orumo žeminimas – kaip esantis, todėl seksualiniai veiksmai, kurie gali žeminti vaiko orumą, bet jo nežemina dėl tokių veiksmų nesėkmingumo ar net tą orumą netiesiogiai pakelia dėl to, kad vaikas sugeba pasipriešinti, pagal projektą netraktuotini kaip seksualinis smurtas.
5) Jau pats galimos žalos minėjimas įstatyme nurodo, kad galimos diskusijos dėl to, ar kurie nors veiksmai galėjo sukelti žalą, jei ji nebuvo sukelta ar nėra pastebima, o tai reiškia, kad kiekvienu atveju, kai žala nėra akivaizdi, reikia įrodinėti ne tik esamą žalą, bet ir tokios žalos galimybę apskritai, o tai reiškia, kad prievartingi seksualiniai veiksmai prieš vaiką patys iš savęs nėra neteisėti, kokiais tampa tik dėl žalos galimybės.
Tuo tarpu linčiuojamų Seimo narių pataisose randame tokį seksualinės prievartos apibrėžimą: „seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo“.
Pagal šį apibrėžimą, pakanka seksualinių veiksmų darymo fakto, kad tai būtų traktuojama kaip seksualinis smurtas, visiškai nesirūpinant, ar ir kokia žala buvo padaryta, ką tai galėjo ar negalėjo sukelti. Taip pat šis punktas surašytas disjunktyviai (arba …, arba …), todėl nereikalauja visų sąlygų išpildymo ir nekuria papildomų padaryto seksualinio smurto „(ne)pakankamumo“ problemų.
Šios pastabos rodo, kad prieštaravimas Šakalienės ir Majausko projektui nesusijęs su fizinių bausmių interpretavimu, išbraukimu, draudimu ar leidimu. Tiesiog parengtas projektas yra labai neprofesionalus, teisiškai ir logiškai prieštaringas bei visiškai netinkamas siekiant tų tikslų, kuriais dangstantis pats projektas yra teikiamas.
Linčiuojamų Seimo narių pataisose taip pat esti trūkumų, bet šiuo atveju ginu ne pataisymus, o patį prieštaravimą pateiktam projektui. Prieštarauti – vienintelė logiška ir į vaikų gerovę orientuota reakcija į pateiktą projektą.
Absoliučiai vienareikšmiškai pasisakau prieš bet kokias fizines bausmes vaikams. Nors pats neužaugau jų nepatyręs, bet pats tokių taikyti niekada negalėčiau. Tačiau šio projekto problemos – ne apie tai.
Liberalkonservatoriau, kiek tavyje Majausko?