Vytauto Sinicos požiūris į kultūros politiką

Šįryt LRT klasikos „Ryto allegro“ laidoje (pokalbis įvyko rugsėjo 24 dieną – Tiesos.lt) su LLRA atstove labai trumpai pristatėme (nesakysiu, kad debatavome) savo požiūrius į kultūros politiką. Turbūt natūralu, kad šios srities diskusijos visada sukasi aplink kultūrinių įstaigų ir meno kūrėjų finansavimo klausimus. Mes labai norime kultūros sritį suprasti plačiau, kaip apimančią kalbos, istorijos, tautinės integracijos, paveldo, muziejų, etnokultūros ir kitas politikos sritis. Sritis, kurioms jokios partijos niekada programų nerašo, o mes nors ir prieš pat rinkimus, bet paskelbsime.

Diskusijoje akcentavau, kad:

+ kultūra yra sritis donorė, o ne išlaikytinė, t.y. jos veikla sukuria daug daugiau nei po to jai skiriama iš biudžeto;

+ siektina, kad bent 40 proc kultūros sektoriaus sukuriamo produkto vertės būtų skiriama kultūros sektoriui, kas yra įprasta kitose srityse ir kas labai išplėstų jos finansavimą;

+ kultūros sektoriuje finansavimas turi augti pirmiausiai biudžetinių įstaigų veiklai ir etatiniams darbuotojams, kuo daugiau įstaigų finansavimo turi būti skiriama joms pačioms, o ne per konkursinius projektus, o vadovai spręsti tinkamiausią panaudojimą;

+ per Kultūros tarybą dalinami pinigai turi netgi mažėti, būti nukreipti nebiudžetinių įstaigų veiklai (kurios, jei ne komercinės, jokio kito finansavimo ir neturi), bet svarbiausia būti skaidrinama ir deideologizuojama LKT veikla. Šiandien tai nuolatiniais skandalais ir absurdiškų projektų finansavimu garsėjanti, neskaidri institucija;

+ kultūros srities valdymas turi būti reglamentuojamas maksimaliai įtraukiant kultūros bendruomenę, bet kryptis, kokią kultūrą finansuojame ir skatiname, negali būti palikta visiškai savieigai ir tariamai savivaldai, kur atsiduria ŠMČ ir panašių ideologinių centrų įtakoje;

+ kaip rašė S. Šalkauskis, aukštoji kultūra gali būti stipri ir įdomi tik ten, kur yra stipri unikali liaudies ar etninė kultūra kaip priešingybė viską unifikuojančiai popkultūrai. Tik iš savitos kultūros puoselėjimo gali gimti pasauliui įdomi aukštoji kultūra;

+ kultūra ir konkrečiai tautinė kultūra yra vienas pagrindinių tapatumą ir patriotinį ryšį su valstybe, taigi ir pasiryžimą ją kurti bei ginti stiprinančių veiksnių. Valstybei būtina per finansavimą kreipti kultūros sektoriaus veiklą taup, kad jis prisidėtų prie nacionalinio tapatumo stiprinimo.

Šie ir kiti dalykai, nors ir trumpai, bet aptariami laidoje. Kviečiu klausytis nuorodoje (ČIA) nuo 60-osios įrašo minutės ir dėkoju Jolantai Kryževičienei už kvietimą.

Politinė reklama.
Platinama nemokamai.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
5 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
5
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top