Nuo 2015 metų į Vokietiją atvyko daugiau nei 13 milijonų migrantų; tačiau Vokietijos įmonės tebevargsta ieškodamos tinkamų darbuotojų.
Įtakingasis Wall Street Journal apžvelgė Vokietijos migracinę politiką, kaltindamas šalį, kad ji ir toliau siekia daugiau migrantų kaip potencialios darbo jėgos, nors iki šiol tai davė akivaizdžiai prastus rezultatus.
Straipsnis kelia klausimus apie „paradoksalią“ situaciją, kai Vokietijai vis dar trūksta tiek daug darbuotojų, nors nuo 2015 metų, remiantis Federalinės Statistikos tarnybos duomenimis, ji priėmė beveik 13 milijonų žmonių.
Straipsnis pažymi, jog problema yra ta, kad atvykstantys migrantai paprasčiausiai netenkina aukštos kvalifikacijos ekonomikos poreikių. Iš 800000 darbingo amžiaus sirų ir afganistaniečių, atvykusių 2015 metų migrantų krizės metu, tik trečdalis iš tiesų turi mokesčius generuojantį darbą. Bedarbystė tarp užsieniečių siekia 12 procentų, tuo tarpu tarp vokiečių – tik 5 procentus. Ir kaip Remix News jau rašė anksčiau, tie migrantai, kurie dirba, dažnai atlieka žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamus darbus, todėl valstybė turi ir toliau jiems mokėti socialinio aprūpinimo pašalpas.
„Daugelis pabėgėlių yra netinkami Vokietijos aukštos kvalifikacijos darbo rinkoje“,-rašoma straipsnyje, o Vokietija taip pat „nemoka jų mokyti.“
The Wall Street Journal įrodinėja, kad Vokietijai nesiseka pritraukti darbo migrantų. Straipsnyje rašoma: „Šiuo metu tik vienas iš dešimties naujai atvykusių į Vokietiją žmonių yra darbo migrantas, o jei lyginsime su Kanada, ten dirbti atvyksta vienas iš trijų. Ankstesnė Europos programa, skirta kvalifikuotų užsieniečių pritraukimui, žinoma Mėlynosios kortelės vardu, per paskutinį dešimtmetį sukvietė į Vokietiją iš viso apie 70000 darbuotojų.“
Vokietija siekia įvesti reformas, kad prisikviestų daugiau darbuotojų, tačiau ji susiduria su didele problema. Tai šalis, jau patirianti didžiulio migrantų antplūdžio neplanuotas pasekmes. Vien tik 2022 metais migrantų atvyko 1,2 milijono. Bet koks bandymas padidinti darbo migrantų skaičių taip pat reikš, kad Vokietija priims ir daugiau prieglobsčio prašytojų.
Berlynas planuoja kitais metais įvesti taškais paremtą imigracijos sistemą, kurios modelis remiasi Australijos ar Kanados pavyzdžiu, tikėdamasis atsivežti geresnės kvalifikacijos užsieniečių, bet migracijos ekspertai išlieka skeptiški. Net jeigu seksis, tikėtina, kad Vokietija ir toliau sulauks didelio skaičiaus prieglobsčio prašytojų, kurių ji negalės įdarbinti ir kurie papildys socialinės pašalpos gavėjų kategoriją ar padidins nusikalstamumo statistiką, kurioje jie jau ir dabar užima neproporcingai didelę dalį.
Straipsnyje išsamiai aprašyta eilė darbdavių, kurie stengėsi įsivežti užsieniečius, pradedant nuo Deutsche Bahn ir baigiant vietinėmis santechnikos įmonėmis Berlyne. Socialinio darbo profesorius Ingo Noipertas (Ingo Neupert) 2016 metais pradėjo mokymo programą, skirtą padėti 25 jauniems pabėgėliams tapti slaugytojais ir medicinos padėjėjais, tačiau tik trys baigė ketverių su puse metų programą, o trumpesnę versiją baigė tik trečdalis. Nuo to laiko projektas buvo sustabdytas.
Vokietijos gyventojų skaičius pasiekė rekordinius 84 milijonus, ir bedarbystė nėra vienintelis jos rūpestis. Dėl didelio krūvio kenčia švietimo, socialinių paslaugų ir apgyvendinimo sistemos.
Vokietijos vyriausybė tvirtina, kad šaliai reikia priimti po 400000 migrantų kasmet, bet jei praeitis yra tai, kuo galime remtis, šis planas susiduria su rimtomis kliūtimis. Tokios šalys kaip Japonija ir Vengrija, susiduriančios su demografiniais sunkumais, bet dėmesį koncentruojančios į vietos gyventojų gimstamumo didinimą, galėtų būti alternatyvus kelias, kurį reiktų pradėti svarstyti ir Vokietijai.
Šaltinis: Remix News