Jer 29, 11, 12 ir 14. Sako Viešpats: Aš turiu galvoje taikos, bet ne priespaudos mintis. Jūs šauksitės manęs, ir aš jus išklausysiu ir sugrąžinsiu jūsų belaisvius iš visų vietų.
Ps 84, 2. Viešpatie, tu palaiminai savo žemę, tu išvadavai Jokūbą iš nelaisvės.
(Introitas)
Paskutinio liturginių metų sekmadienio Šventųjų Mišių Kolekta mums dar kartą primena, kad Dievas mums įkvepia troškimą Jo ieškoti, suteikia jėgų šias paieškas atlikti ir galiausiai padeda Jį atrasti. Tai nereiškia, jog mes galime tinginiauti ar nedėti pastangų, bet priešingai: jausdami tokį Dievo gerumą ir meilingą mums palankumą, turime užsidegti karščiausiu ryžtu kasdien vis labiau Dievą pažinti, pamilti ir kuo stropiau jam tarnauti.
Panašiai ir Pagonių Mokytojas Paulius Epistolės skaitinyje iš laiško Kolosiečiams, moko mus visada siekti daugiau: tai, ko buvome išmokyti ir ką žinome esant gera pagal mūsų šventąjį tikėjimą. Juk Kristus mus išvadavo iš nuodėmės vergijos, tad neturime elgtis kaip vergai, bet kaip mylimi vaikai ir mokiniai, žinodami, koks neapsakomai didis mūsų atpildas laukia: „kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami visokių gerų darbų vaisių ir augdami Dievo pažinimu; kad, visokeriopai sustiprinti jo šlovės galia, pilni ištvermės ir kantrybės, su džiaugsmu dėkotumėte Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje.“
Paskutinio liturginių metų sekmadienio Šventosios Evangelijos pasakojimas mums primena, kad šis regimas pasaulis yra praeinantis ir laikinas, visa ką regime ir matome gali pasikeisti per akimirksnį.
Viešpats perspėja mus, nepasiduoti iliuzijai, kad visa tai, ką regime, kuo gyvename, ką jaučiame, yra tikra ir svarbiausia. Daugybė dalykų, kuriuos pasaulis laiko svarbiais ir amžinais, yra menki bei laikini. Kaip vaikai, kurie stato jūros pakrantėje smėlio pilis, įsijaučia į karalių vaidmenis, negalvoja, kad atskubėjusi jūros banga akimirksniu nušluos tai, ką jie sukūrė, – taip ir pasaulio žmonės kuria santvarkas, planuoja naujas epochas, – manydami, jog tai liks amžiams.
Eiliniams šių laikų žmogui, tikėjimas ir su juo susieja dalykai atrodo kaip laisvai pasirenkamas priedas, laisvalaikio užsiėmimas, – tai, kas nėra ypatingai svarbu, nes tikrovė esanti visai kitokia ir svarbesni yra visai kiti dalykai. Tačiau tai ir yra didžioji apgaulė, kuriai kviečia nepasiduoti Viešpats. Viskas yra atvirkščiai: būtent tikėjimas ir Jėzaus mokymas yra svarbiausia ir būtiniausia. Kuomet užges saulė ir byrės žvaigždės, išgelbėti bus tie, kurie į savo širdis bus įsirašę Jėzaus Vardą.
Likime ištikimi. Tik taip išgelbėsime savo sielas ir prisijungsime prie šventųjų ir išrinktųjų būrio.
Suteik mums, meldžiame Tave, Viešpatie,
kad šių sakramentų, kuriuos priėmėme,
gydomąja galia būtų išgydyta visa,
kas tik mūsų sieloje iškreipta.
(Postkomunijos malda)
kas ištvers pseudo žaliųjų ir kovidistų revoliuciją – tas išgyvens, o kitiems teks atsisveikinti su gyvenimu pirmlaiko šioje ašarų pakalnėje.
gerai ir sočiai ,nors nelabai sąžiningai gyvenantys vakarai aukoja Ukrainą,padėdami per mažai,nors galėtų daug daugiau.Ar vakarai tikisi,kad jiems taip lengvai pavyks išsisukti?Beveik nesigirdi dvasininkų pozicijos?Kodėl bijoma garsiau pasakyti turtingosioms šalims,kad dabar jų valanda,išbandymas ir testas joms,kad jos jos gali ir privalo padėti „mažutėliams?Kodėl toks tylus Lietuvos balsas?Kodėl taip bijoma ne tik Rusijos,o ir Amerikos?Jei nesugebės dvasininkai išaiškinti politikams,o šie dar aukštesniems politikams,kad reikia kuo greičiau užbaigti karą teisingai,išvejant agresorių,o ne derybomis,kurios yra labai neteisingos ir šį neteisingumą stumia turtingieji,tai dabar bažnyčios žvaigždių valanda ir ji tyli.Žiauru.
Putinas pirma nusipirko bažnyčią,nes žino,kad jos balsas stipriausias ir iš jos gali ateiti atgimimas.
Normalu dvejopų standartų ir dezi propagandistų pasaulyje visa ta veidmainystė. Kai Lenkija užpuolė Lietuvą ir okupavo trečdalį jos teritorijos, Vakarų pasaulis neskelbė karo Lenkijai – nesuvairavo pasaulinio karo, kad mus išgelbėtų. O kai Vokietija panoro nutiesti greitkelį ir geležinkelį į Rytų Prūsiją ir dėl Danzig’o – greit suvairavo pasaulinį karą ir pražudė begalės žmonių. Jei ne ta suteikta Karo Garantija Lenkijos pulkininkams, jiems net neprašant, anuomet Varšuvoje ir jokio Holocaust’o nebūtų buvę. O dabar Rusija darda Lietuvos geležinkeliais į Rytų Prūsiją, Kaliningrado sritimi vadinamą, ir nieko – viskas čia čiki piki, ane, langų majore? Ir Baltijos šalis padovanojo Stalino Rusijai 1945 metais lyg niekur nieko su niekuo niekada.
standartų,tai ukrainiečius sukrėtė,kad 2 žuvusieji Lenkijoje vakarams labai svarbi netektis,nes ji tokia ir yra,o tą dieną beveik 150 raketų į Ukrainą ir daug žuvusių vakarams tai savaime suprantama,-tikrai tai naujas vakarams didelis iššūkis iš naujo pažvelgti į savo vertybes.O bažnyčiai tai daryti reiktų dar atidžiau ir garsiau.
TSRS laikais girdėjau kad religija tai opiumas liaudžiai
Jėzus sakė,kad suskilusi karalystė neišlieka.Jei tad vakarai išsižadėjo krikščionybės ir pasuko Baal’o ir stabų garbinimo keliu,tai kodėl jiems turėtų rūpėti dar vis krikščioniška Ukraina,nebent jos gamtos turtai ir vergai,žmogiškieji ištekliai.Taigi Baal’o vakarai nėra suskilę,o susijungė į antikristišką darinį,darinius prieš krikščioniškas tautas ir šalis ir skaldo jas ir griauna ,kad jos neišliktų.Tik pažiūrėkite,kaip Baal’o citadelė UK užsipuolė Katarą dėl gėjų teisių.Aiškiai duodama suprasti,kad nė viena šalis nėra savo valdų šeimininkė,o privalo-ės,priimti vakarietišką hedonistinį Baališko stabo garbinimo gyvenimo būdą,mirties kultūrą.