kontrastas.lt
Liepos mėnesį Pjemonto mieste Acqui Terme vykusiose „Trijose tarptautinėse dienose prieš geoinžineriją“ du socialiniai aktyvistai iš Grenoblio (Prancūzija) pristatė vadinamosios ekologinės transformacijos problemą iš iki šiol mažai žinomo požiūrio taško. Jų pranešimą savo tinklaraštyje NoGeoingegneria.com („Ne geoinžinerijai“) apibendrino Miguelis Martinezas. „Nepamirškime, kad tai, kas vadinama ekologine transformacija, neturi nieko bendra su ekologija“. – įžangoje pabrėžė jis. Tekste randame ir daugiau šios „politiškai nekorektiškos“ tezės įrodymų.
Prancūzijos Grenoblio miestas dėl galingos bendrovės Capgemini Engineering veiklos yra savotiško „prancūziškojo Silicio slėnio“, kuris neva meta iššūkį Azijos milžinams, branduolys. Bendrovės veiklos sritis apima tokias tolimas sritis kaip kariuomenė, turizmas, draudimas, energetika, žiniasklaida, pramogos… Ji save apibūdina kaip „tvaraus judumo lyderę“.
Bendrovė gamina mikroschemas, puslaidininkius, jau beveik visuotinai naudojamus pramonėje. Be jų taip pat būtų neįmanoma sukurti vadinamųjų išmaniųjų prietaisų, namų, miestų.
„Iš tikrųjų tai, kas vadinama ekologine transformacija, priklauso tikrai ne nuo biosferos, o nuo puslaidininkių, kurie leidžia visur įtaisyti mikroschemas. Capgemini ketina atlikti lemiamą vaidmenį reindustrializacijoje, į kurią numatoma investuoti 3,4 trilijono JAV dolerių“, – rašoma medžiagoje. Galiausiai jutikliai bus kiekviename gaminyje – nuo automobilių iki parduotuvių lentynose esančių produktų – ir net ore.
Grenoblį, 2012 m. paskelbtą Europos žaliąja sostine, bendrai valdo Ekologų partija. Šis miestas taip pat yra didžiausias žemyno nanotechnologijų centras. Jis gauna upę pinigų moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Pernai prezidentas E. Macronas pažadėjo skirti 2,3 mlrd. eurų valstybės lėšų puslaidininkių gamybos įmonėms: „STMicroelectronics“, kurią bendrai valdo bankas „Bpifrance“ ir Italijos ekonomikos ir finansų ministerija, „Soitec“ ir „GlobalFoundries“, JAE vyriausybės kontroliuojamą konglomeratą.
1987 m. „STMicroelectronics“ buvo įsteigta sujungus „SGS Microelettronica“ ir „Thomson Semiconducteurs“, tarptautinės mikroschemų projektavimo ir inžinerijos bendrovės „Thomson Semiconducteurs“ Prancūzijos filialą.
STM taip pat veikia Italijoje – ji turi mokslinių tyrimų ir plėtros centrą Kasteljete ir du didelius gamybos centrus – Agrate Brianza ir Katanijoje. Vieni didžiausių Sicilijoje esančios gamyklos klientų yra „Tesla“ ir „Apple“. Bendrovės suprojektuotos ir pagamintos mikroschemos jau kelis dešimtmečius dedamos į Hewlett-Packard spausdintuvų kasetes, o gamykla dirba be pertraukos, 24 valandas per parą, 365 dienas per metus. Neseniai ji gavo 2 mlrd. eurų ES finansavimą.
„Ekologiškos“ mikroschemos
Kaip Italijos konferencijoje pranešė Grenoblio socialiniai aktyvistai, kiekvienai mikroschemai pagaminti reikia 32 litrų vandens. Didelė jo dalis turi būti vadinamasis itin švarus vanduo, kurio kokybė yra geresnė nei geriamojo vandens.
Išmaniajame automobilyje yra apie 1 500 mikroschemų, o elektra varomame automobilyje – dvigubai daugiau. Taigi vienam „elektromobiliui“ pagaminti puslaidininkius reikia apie 100 000 litrų vandens, t. y. tiek, kiek vidutinis italas sunaudoja per pusantrų metų.
„Ekologiškos“ Soitec ir STM, išnaudojusios visą pajėgumą, per dieną sunaudos tiek vandens, kiek gyventojai naudoja… 700 000 dušų. Ar tai susiję su išdžiūvusia Izero upe, tekančia per teritoriją, kurioje yra Grenoblio gamykla? Be kita ko, dėl šios priežasties 2023 m. rugsėjį ten buvo paskelbta „stichinės nelaimės padėtis“. Sausra paveikė dirvožemio judėjimą, dėl to nukentėjo kai kurie vietovės namai.
Keista, bet Sicilijos gyventojai taip pat susiduria su panašiu reiškiniu – vandens trūkumu. Ūkininkai raginami paskersti savo galvijus, kad į salą atvykstantys turistai neprarastų galimybės išsimaudyti. Pastaruoju metu iškritusių kritulių kiekis prilygsta sausringoms Libijos ir Maroko vietovėms.
Milžiniškų vandens kiekių įsisavinimas – ne vienintelė „ekologinė“ problema, susijusi su puslaidininkių gamintojų buvimu. Prancūzijos „STMicroelectronics“ kasmet sunaudoja 20 000 tonų cheminių medžiagų, kurias po valymo išpila į Izero upę. Iš „STMicroelectronics“ ir „Soitec“ gamyklų į Izero upę patenka tiek pat azoto, kiek ir iš 53 000 miesto gyventojų atliekų.
Tačiau į atliekas taip pat patenka, pavyzdžiui, nevisiškai suyrančių per- ir polifluoralkilų junginių (PFAS), kurie yra būtini gaminant mikroschemas. Šiuose junginiuose esančios anglies ir fluoro jungtys yra vienos stipriausių organinėje chemijoje.
Milžiniškas nutekėjimas vardan modernumo
Skaitmeninimas, kuris palaipsniui apima visas mūsų gyvenimo sritis, neapsieina be puslaidininkių. Šių metų vasarį „The Dial“ žurnalistė Džesika Trainor (Jessica Traynor) aprašė Airijos valdžios institucijų sprendimo pritraukti į šalį tarptautines korporacijas statyti milžiniškus duomenų centrus pasekmes. Nors jie suteikia darbo vietų Žaliųjų salų gyventojams, tačiau nemoka mokesčių, taip prisidėdami prie vietinių įmonių žlugimo. Šį reiškinį Martinezas apibūdina vaizdingu pavyzdžiu. „(…) maža parduotuvėlė greta užsidarys, nes „Amazon“ taip patogu, o jei ten gyvenusią šeimą pakeis imigrantas, kuris važiuoja dviračiu prieš srovę, kad pristatytų siuntinį, nes bijo, kad dėl jį kontroliuojančios mikroschemos bus išmestas, jei tai padarys sekundės dalimi per vėlai (…)“.
Jessica Traynor, be kita ko, rašė, kad 2023 m. Airijoje esantys 82 pasaulinėms milžinėms priklausantys duomenų centrai sunaudos daugiau elektros energijos nei visi šalies miestuose gyvenantys žmonės. Net 70 proc. airių sunaudojamos energijos buvo importuojama.
Planuojama pastatyti dar 40 duomenų centrų. Jei tai įvyks, iki 2030 m. visi centrai sunaudos net 70 proc. šalies energijos. „Ciklinių elektros energijos tiekimo nutraukimų perspektyva tampa vis labiau tikėtina“, – apgailestauja Traynor.
Technologinė revoliucija, kuri esą yra neišvengiama ir turėtų mums užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, vis dėlto tikriausiai ne visai atitinka ekologiją. Tai rodo socialinis judėjimas, kilęs dėl pasipriešinimo puslaidininkių gamyklų veiklai Prancūzijoje ar Italijoje.
Grenoblyje aplink tinklaraštį stopmicro38, grupę Pièces et Mains d’Oeuvres ir žurnalą Postillon pavasarį į gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių. Protestai lėmė, kad „STMicroelectronics“ ir „Soitec“ gamyklų plėtra buvo bent laikinai sustabdyta.
2023 m. balandžio mėn. tūkstantis žmonių protestavo Crolles mieste Prancūzijoje prieš gamtos išteklių ir energijos monopolizavimą elektronikos pramonėje bei STM ir „Soitec“ plėtrą.
Mikroelektronikos sektorius sunaudoja milžiniškus kiekius vandens. Vienai silicio plokštelei nuplauti reikia 1 700 litrų.
„Būtent mikroelektronikos sektorius sunaudoja milžiniškus kiekius vandens. Vienai silicio plokštelei nuplauti reikia 1 700 litrų. Vasarą, sausros laikotarpiais, kai nebeleidžiama laistyti sodų, ST ir „Soitec“ ir toliau ima geriamąjį vandenį iš Prancūzijos viešojo tinklo. Jo suvartojimas nuolat didėja ir tikimasi, kad jų plėtra tęsis. ST planuoja suvartoti 21 500 kubinių metrų geriamojo vandens per dieną, arba 249 litrus per sekundę, t. y. 190 proc. daugiau nei 2021 m.“ – aplinkosaugininkai (tikrieji) skambina pavojaus varpais. Jie taip pat smerkia mikroschemų gamyklas už tai, kad jos teršia upes amoniaku, chloru, heksafluoridu, fosforu, azotu ar variu. Užterštas vanduo, išėjęs iš nuotekų valymo įrenginių, patenka į Izero upę.
Socialiniai aktyvistai pažymi, kad lustų naudojimo lygis kasmet didėja 15 proc. Tuo tarpu net 95 proc. puslaidininkių gamyboje naudojamų retųjų metalų pasaulyje pagaminama Kinijoje. Todėl sunku kalbėti apie kokią nors Pekino emancipaciją šiuo atžvilgiu.
„Geriausias būdas išvengti priklausomybės nuo Azijos gamyklų – naudoti mažiau elektronikos. Tai reiškia, kad reikia atgauti savarankiškumą pramoninio ir susieto gyvenimo būdo, kurį mums primeta tarptautinių korporacijų galia, akivaizdoje“. – pabrėžia Prancūzijos aplinkosaugininkai.
Jų nuomone, skaitmeninimas daro apčiuopiamą poveikį aplinkai dėl retųjų žemių kasyklų veiklos, elektros ir vandens suvartojimo, dėl sąvartynų ir upių taršos. „Didėjanti mikroschemų gamyba įtvirtina visuotinio išnykimo logiką. Ar elektroniniai lustai reikalingi visuomenei? Kitaip nei vanduo, kurio naudojimas yra būtinybė, puslaidininkiai nėra nei būtini, nei jiems esame pasmerkti. Gyventi prisijungus prie tinklo yra politinis pasirinkimas“. – Prancūzijos judėjimo „StopMicro38“ aktyvistai pateikia blaivų prašymą.