Žemaičiai vieningai sako „NE“ skalūnų dujoms

Svetlana Martyniuk

275 bendruomenių ir organizacijų parašai su antspaudais buvo surinkti per penkias dienas. Skirtingai nei valdžios atstovai, Žemaitijos kaimo žmonės supranta, kokį pavojų kelia skalūnų gavyba ir kad jokiais pinigais neįmanoma atlyginti galimos ir neišvengiamos žalos.

„Atėjo laikas situaciją įvertinti realiai ir pasakyti griežtą „ne“ skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai“, – tokiais žodžiais žemaičių atstovas, Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys pradėjo spaudos konferenciją. Tokios pozicijos jis, geologas-inžinierius su 25 metų darbo stažu, baigęs Edinburgo universitetą, laikosi turėdamas pagrįstų argumentų: „Išmanau šį reikalą ir teoriškai, ir praktiškai. Nėra saugių žvalgybos ir gavybos technologijų, nėra nustatyta riba tarp žvalgybos ir gavybos, leidimas žvalgybai ir skalūnų dujų gavybai tolygus Žemaitijos praradimui. Degindamas savo namų sienas energetinių problemų neišspręsi“.

Vienintelis skirtumas tarp naftos ir skalūnų gavybos – mastai. Tai, kad išgautum tokį pat kiekį dujų iš skalūnų, reikia apie 50 kartų daugiau gręžinių. Į kiekvieną gręžinį su milžinišku kiekiu vandens pumpuojama 20 tonų cheminių medžiagų (40 geležinkelio vagonų). Pusė jų lieka žemės gelmėse ir praktiškai palaidojama, o tą draudžia galiojantis Žemės gelmių įstatymas(11 str.). Kita chemikalais užteršto vandens dalis grįžta į paviršių. Niekur pasaulyje dar neišspręsta problema, kaip jį išvalyti arba utilizuoti. Atviri baseinai su tokiu vandeniu – didelė grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkai. „Chevron“ kompanijos atstovai cheminių medžiagų sudėtį laiko komercine paslaptimi.

Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas, pirmadienį dalyvavęs „Chevron“ organizuotame seminare „Kempinski“ viešbutyje, papasakojo, kad būsimieji investuotojai nežadėjo pigesnės dujų kainos, nes ją reguliuoja rinka. Į bendruomenės atstovų klausimą, ar aišku, kaip būtų utilizuojamas panaudotas gavyboje vanduo, Geologijos tarnybos viršininkas J.Mockevičius atsakė, kad nežino. Kaip „Chevron“ atstovai nori bendrauti su bendruomenėmis, akivaizdžiai parodo ir tas faktas, kad iš dviejų žygaitiškių, atvykusių į jų organizuotą seminarą, buvo įleistas tik vienas.

Joną Nairanauską papildė Kęsčių kaimo bendruomenės pirmininkė Laimutė Sugintienė. „Gerų norų vedami žmonės pirma ateina prisistatyti, pasitarti, o „Chevron“ atsiuntė savo partnerius – „LL investicijų“ atstovus, kurie grasino mums. Girdime, kad mūsų žemės bus brangiai nupirktos, bet ne tai esmė. Mes turime ekologiškus ūkius, yra ir grįžtančių jaunuolių, norinčių dirbti savo žemėse, bet su tokiu valdžios požiūriu mes galime prarasti ir ūkius, ir vandenį, ir saugų gyvenimą. Kuo daugiau žmonės sužino informacijos apie pavojingą, milžinišką riziką keliančią skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą, tuo labiau priešinasi.“

L.Sugintienė pabrežė, kad labiausiai nusivylė valdžios atstovais, kurie bijo nevykdyti investuotojų reikalavimų, bet nebijo atvirai ir ciniškai meluoti savo tautiečiams. „Visi prisimename Ministro Pirmininko A.Butkevičiaus žodžius, pasakytus per susitikimą vasario 26d. Jis žadėjo, kad be vietinių bendruomenių pritarimo niekas nebus daroma. Tai kas Lietuvoje gali apginti viešąjį interesą, išsakytą 275 bendruomenių laiške Prezidentei, Seimo pirmininkui ir Vyriausybei?“

Seimo narys, Žaliųjų partijos pirmininkas L.Balsys pareiškė visišką paramą bendruomenių reikalavimams stabdyti šį realų pavojų keliantį verslą. Jis informavo, kad ES linkusi stabdyti skalūnų dujų gavybą, savo memorandumą dėl to ruošiasi paskelbti dar iki šių metų pabaigos. Ištirta aštuonių šalių patirtis ir pasiruošimas skalūnų dujų gavybai(tarp jų – ir Lietuvos). Ir ji įvertinta neigiamai, nes mes neturime jokiu būdų, kaip tirti ir prižiūrėti šią veiklą, įstatymais niekaip neapibrėžta skalūnų gavyba, konkurso laimėtojas gauna leidimą viskam, nėra jokios prievolės skelbti chemikalų sudėtį. Susumavę visas pastabas, matome: turime teisiškai nereguliuojamą situaciją, ir nesvarbu, kam leistume šią veiklą, jos vykdytojas neturės jokios atsakomybės dėl savo veiklos pasekmių ir nebus įpareigotas kompensuoti žalą.

Tokiomis sąlygomis leisti skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą neatsakinga. Premjeras spaudžia greitai parengti kelias pataisas, papildyti įstatymą, bet tai neišsprendžia problemos. Aplinkos apsaugos ministerija nebendradarbiauja su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, kuris siūlo du variantus – nutraukti dabartinį konkursą, kol nėra įsipareigojimų „Chevron“, ir tvarkyti įstatymus.

L.Balsys mano, kad pats laikas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar į teismą apskritai, nes galiojantis Žemės gelmių įstatymas draudžia laidoti chemines medžiagas žemes gelmėse. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad JAV federalinis teismas pripažino, kad išduodant keturis leidimus skalūnų dujų gavybai nebuvo pakankamai įvertinta rizika.

Akivaizdu, kad mūsų valdžia visiškai ignoruoja neišvengiamą riziką, kaip ir absoliučios Žemaitijos bendruomenių daugumos nuomonę. Bendruomenių atstovai perspėja, kad tokia situacija jų netenkina ir kad jie gins savo prigimtines teises visais teisėtais būdais.

Tiesos.lt siūlo vaizdo įrašą iš balandžio 18 d. vykusios Žemaitijos bendruomenių ir visuomeninių judėjimų atstovų organizuotos spaudos konferencijos „Skalūninių dujų gavyba – reali grėsmė aplinkai“.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top