Žemės pardavimo užsieniečiams referendumo esmė – paslėpta

Virginija Spurytė | klaipeda.diena.lt

Po pusantros savaitės vyksiantis referendumas, kuriuo esą siekiama sužinoti lietuvių nuomonę apie žemės pardavimą užsieniečiams, bus tik painiava ir mokesčių mokėtojų pinigų ištaškymas. Tai drąsiai įvardija ir referendumo organizatoriai, kurie pasigedo jo iniciatorių.

Pamatė ir supyko

„Visada buvo aiškinama, kad referendume žmonės galės pareikšti savo nuomonę, ar leisti parduoti žemę užsieniečiams. Tačiau kai pamačiau balsavimo biuletenio pavyzdį, mane apėmė pyktis. Reagavau kaip pilietis, kuriam niekas neaišku. Tam, kad tame biuletenyje rastum užuominų, jog gali pareikšti savo nuomonę dėl žemės pardavimo užsieniečiams, tenka gerai pavargti. Jau aišku, kad painiavos tikrai neišvengsime. Jau ir dabar tarsi girdžiu rinkėjų klausimus: „Ir už ką čia balsuoti?“ – būsimas referendumas Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkui Viktorui Greičiui sukėlė neigiamų emocijų.

Įprastai referendumuose užduodamas vienas klausimas, į kurį galima atsakyti teigiamai arba neigiamai. Taip rinkėjų klausta, ar jie pritaria, kad Lietuva taptų ES nare, teirautasi, ar jie pritaria atominės elektrinės šalyje statyboms.

„Šiame referendume, kuris vyks jau kitą savaitgalį, viskas taip suplakta, kad atskirti, už ką balsuoji, bus labai sunku“, – dėstė V.Greičius.

Klausimų – ne vienas

Balsavimo biuletenio pavyzdyje nurodyta, jog rinkėjų bus klausiama: „Ar jūs pritariate, kad būtų priimtas šis įstatymas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47, ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymas?“

„Ir tik tada, kai perskaitai labai labai atidžiai, ima aiškėti, už ką tame referendume siūloma balsuoti. Pasirodo, žemės pardavimas užsieniečiams yra tik vienas iš trijų klausimų“, – kalbėjo V.Greičius.

Nors balsuoti siūloma už trijų Konstitucijos straipsnių pakeitimus, tačiau nuomonę galima pareikšti tik vieną – arba visiems siūlomiems pakeitimams pritarti, arba ne.

„Daug nerimo kelia tai, kad referendume siūloma pareikšti nuomonę – pritarti, kad Lietuvoje referendumas būtų skelbiamas, jei jo reikalauja ne mažiau nei 100 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę. Surinkti 100 tūkst. gyventojų parašų nėra sudėtinga, todėl referendumai, jei įsigalios tokia nuostata, gali pasipilti vienas po kito, o juos surengti juk kainuoja. Pavyzdžiui, šio referendumo išlaidos vien Klaipėdai siekia apie 300 tūkst. litų“, – skaičiavo V.Greičius.

Pasipils sugadinti biuleteniai

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas aiškino, jog referendumo balsavimo biuletenio tekstas yra toks, kokį jį pateikė iniciatoriai. Toks tekstas rinkėjams esą buvo demonstruojamas, kai rinkti parašai dėl referendumo.

„Pasielgta taip įdomiai. Prirašyta įvairių klausimų, kad kuo daugiau žmonių pasirašytų už referendumo organizavimą, o dabar išskirti klausimų nebegalime – tekstas turi būti toks, už kokį žmonės jau anksčiau pasirašė“, – paaiškino Z.Vaigauskas.

Jis tvirtino, kad Lietuvoje rinkėjai yra mąstantys žmonės ir jie tikrai žinos, kaip pareikšti nuomonę referendume.

„Tačiau, aišku, tikėtina, kad dėl gana painaus referendumo teksto bus ir daug sugadintų biuletenių, nes žmonės nemokės jų tinkamai užpildyti“, – teigė Vyriausiosios komisijos pirmininkas.

Nešioja korteles

Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių.

Norint, kad būtų patvirtintos referendumo nuostatos, už jas teigiamai turi pasisakyti daugiau nei pusė balsavusių rinkėjų.

„Manau, kad referendumas neįvyks, nes tikrai trūksta informacijos apie jį. Kur dingo tie aktyvistai, kurie rinko parašus? Kodėl jie dabar nebeagituoja žmonių eiti į referendumą pareikšti savo nuomonės? Spėju, jog Klaipėdoje prie balsadėžių ateis gal 15–20 proc. balso teisę turinčių žmonių“, – prognozavo V.Greičius.

Šiuo metu klaipėdiečiams po namus yra nešiojamos rinkėjo kortelės. Išankstinis balsavimas referendume vyks Klaipėdos savivaldybėje birželio 25–26 dienomis, o birželio 29-ąją balsuoti bus galima visose rinkimų apylinkėse.

klaipeda.diena.lt