„Druskonis“
Nacionalinė žemės tarnyba su 25 arus valstybės žemės savo sklype priglaudusiu Druskininkų meru nesibylinės: žemėtvarkininkai rodo pirštu į R.Malinauską dangstančią savivaldybės administraciją, nuolankiai prašydama jos paaiškinti, ką ši ketina daryti su mero privačiame sklype atsidūrusiu valstybinės žemės sklypu. Po mero langais dabar skubiai ėmė dygti pušaitės: už biudžeto pinigus sodinamą pušynėlį R.Malinausko namo kieme greičiausiai bus bandoma paversti Vijūnėlio parko dalimi. Tik ką pagal R.Malinausko dūdelę šokantys pavaldiniai darys su nelegalia tvora: ar išdrįs griauti mero valdas juosiančią naujovišką tvorą, pastatytą „nežinia kieno ir nežinia kada“? Ar greičiausiai Vijūnėlės parku virtusi valstybės žemė taip ir liks, kaip iki šiol, uždara R.Malinausko poilsio zona?
Skandalas dėl privačiame Druskininkų mero sklype Turistų gatvėje atsidūrusios valstybės žemės liepsnoja toliau, nepaisant visų savivaldybės administracijos pastangų „gesinti“ šį žemgrobystės gaisrą.
Už valstybės žemės priežiūrą atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba ugningomis kalbomis apie kryžiaus žygį į teismą, gelbstint Druskininkų senamiestyje užgrobtą valstybės žemę, jau nebesisvaido. Ar valstybės žemės patikėtiniai išsigando R.Malinausko, socialdemokratų partijos vicepirmininko, šešėlio? Pabijojo politinių skersvėjų?
Žemėtvarkininkų ryžtą ginti viešąjį interesą, Druskininkų merui suraityti administracinės teisės pažeidimų protokolą ir drožti su juo į teismą gesina R.Malinauską dangstančios Druskininkų savivaldybės administracijos pozicija – „meras ne prie ko, viską kontroliuoja savivaldybė“. Pastaroji, kaip žinia, griežtai „uždraudė“ R.Malinauskui nusigriauti nelegalią tvorą, juosiančią jo 12 arų privačią valdą ir su ja susiliejusį 25 arų valstybės žemės sklypą, užkasti valstybinėje žemėje esantį dirbtinį tvenkinį ir pašalinti čia suformuotus želdynus bei masyvią tujų alėją. „Nes jūs nesate šių objektų savininkas“, – netikėtą atradimą neseniai padarė R.Malinausko uoli bendražygė, savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė, savo vadui adresuotame rašte išaiškinusi, kad mero kieme tyvuliuojantis tvenkinys „iškastas savivaldybės iniciatyva ir atlieka parko sausinimo funkciją“, patvoriu augantys želdiniai „pasodinti savivaldybės lėšomis“, o nelegali naujoviškų konstrukcijų tvora – apskritai bešeimininkė, todėl R.Malinauskas esą neturi teisės vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimų.
Registrų centro duomenimis, 1 aras šioje vietoje, Druskininkų senamiestyje, šalia Druskonio ežero ir Vijūnėlio tvenkinio, kainuoja daugiau nei 13 tūkstančių litų, tačiau kai kurios nekilnojamojo turto agentūros sako, kad už arą galima gauti ir 60 tūkst. litų. Taigi savavališkai užimtos 25 arų valstybinės žemės komercinė kaina siekia pusantro milijono litų.
Į viešumą iškilus faktui, jog Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininko, Druskininkų mero Ričardo Malinausko privačioje namų valdoje kurorto senamiestyje, Turistų g.11, neteisėtai atsidūrė ir 25 arai valstybinės žemės, sujudo įvairios Seimo komisijos bei teisėsaugos institucijos. Ilgokai trypčiojusi vietoje, pagaliau pakrutėjo ir Nacionalinė žemės tarnyba, tiesiogiai atsakinga už valstybinės žemės priežiūrą. R.Malinauskui buvo duotas terminas iki gegužės 15-osios nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą ir atlaisvinti jam nepriklausantį valstybinės žemės sklypą. Priešingu atveju, pareiškė žemėtvarkininkai, bus surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas ir medžiaga perduota nagrinėti teismui. Tačiau tvora stovi kaip stovėjusi: į uždarą teritoriją, kaip ir iki šiol septynerius metus, nuo namo statybos pabaigos, čia įeiti gali tik šeimininkas R.Malinauskas.
Kilus skandalui, R.Malinauskas įsikibęs laikosi savo: jis esą nežino, kas ir kada apjuosė tą naujoviškų konstrukcijų tvorą aplink jo sklypą bei jam nepriklausančią valstybės žemę. O kai „nežino“, kas ją pastatė, tai ir „negali“ jos nugriauti.
R.Malinauskas, viešai spaudžiamas žemėtvarkininkų, pagalbos nusprendė ieškoti savo darbovietėje – savivaldybėje. Meras raštu kreipėsi į sau pavaldžios savivaldybės administracijos direktorę dėl asmeninių (25 arų valstybinės žemės užvaldymo) problemų, klausdamas „ką daryti“? Savo parašu merą ginti ėmėsi jo uoli bendražygė – savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė.
Iš savo komandos narės R.Malinauskas netrukus gavo nuolankiai išsamius paaiškinimus, kad tai – visai ne mero asmeninė problema, kad tvenkinys, tvora ir želdiniai yra ne jo, ir jis neturi teisės vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimų dėl valstybinės žemės užgrobimo ir naudojimo padarinių pašalinimo.
V.Jurgelevičienė, kaip ir priklauso pagal rangą, meru besąlygiškai pasitiki: jeigu jau R.Malinauskas nežino, kas jam jo tvorą pastatė, tai ji vadinasi tvora bešeimininke, kurią turėtų perimti savivaldybė. Tvenkinys, pasak V.Jurgelevičienės, buvo iškastas savivaldybės iniciatyva gelbėti Vijūnėlės parką nuo užliejimų, o R.Malinausko namų aplinką puošiantys želdynai yra visai ne jo, o pasodinti mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigais „pagal Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas viešosiose erdvėse medžių sodinimo vietų schemas“.
– Kokį sprendimą priėmė Nacionalinė žemės tarnyba dėl grubių pažeidimų laisvoje valstybinėje žemėje prie Turistų g. 11 sklypo – nelegaliai stovinčios tvoros, iškasto didžiulio tvenkinio ir prisodintų želdinių? Juk čia gyvenantis R.Malinauskas jūsų tarnybos nurodymų atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybės žemės sklypą taip ir neįvykdė, – „Druskonis“ paklausė Nacionalinės žemės tarnybos rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vedėjo Mariaus Bujos.
– Mūsų tarnybos Druskininkų skyrius išsiuntė raštą savivaldybei, pareiškusiai, kad ji pati pasodino tuos želdinius, ir kūdrą pati iškasė toje valstybinėje žemėje. Dalis aptverto sklypo yra valstybiniame žemės sklype, panaudos teise valdomame savivaldybės. Tam sklypui yra nustatytas rekreacinės teritorijos pobūdis, todėl tokiame sklype galėtų atsirasti panašūs rekreacijos elementai – želdiniai ar kūdros dalis. Tačiau didžiausia bėda ta, kad kita užtvertos valstybės žemės dalis – pusė kūdros, želdiniai patenka į laisvą valstybinę žemę, kurioje nėra suformuotas sklypas, jos patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, ir čia savivaldybė neturi jokių leidimų, sutikimų ką nors ten daryti.
– Savivaldybė pateikė raštą, neva tvenkinys iškastas savivaldybės iniciatyva, želdiniai susodinti savivaldybės lėšomis, o tvora – kaip aiškina ir Malinauskas, – nežinia kieno. Kokių veiksmų imsis Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės atžvilgiu, kuri šiuos veiksmus „atliko“ be valstybės žemės patikėtinio žinios ir neturėdama jo pritarimo?
– Tarnybos Druskininkų skyrius kreipėsi į savivaldybę ir paprašė pateikti informaciją, kokių priemonių ketinama imtis, norint būti teisėta šio valstybės žemės sklypo naudotoja. Kadangi savivaldybė, kaip ji teigia, čia tiek padarė ir nėra šios žemės naudotoja. Šioje teritorijoje yra labai didelis valstybinės žemės sklypas – Vijūnėlės parkas, įrengtas viešiems interesams, tai tokiu atveju galbūt savivaldybė galėtų šio žemės sklypo ribą pakoreguoti, patikslinti parengtą detalųjį planą ir patikslinti ribas, kad jos apimtų jau padarytus darbus – kūdrą ir želdinius. Kol kas nežinome, kokių veiksmų savivaldybė dabar galvoja imtis. Jeigu ji pasakytų – „Nieko mes čia nedarysim“, tai tokiu atveju mes eisim į teismą.
– Jau jūs taip naiviai negalvokit: kiek mes matome, ten vyksta intensyvūs veiksmai – kuriamas „miškas“ po R.Malinausko langais, sodinamos brangios pušys, matyt, kad nebūtų palikta jokios galimybės naujo sklypo formavimui. Mūsų žiniomis, jau vyksta ir Vijūnėlės parko detaliojo plano tikslinimas.
– Kadangi savivaldybė mano, kad to reikėtų viešajam interesui, tai ji galėtų patikslinti tą parko ribą.
– Palaukit, jūs labai įdomiai konstruojate mintį – „Savivaldybė norėtų, galėtų“. Bet yra ir kitų žmonių teisės, ne tik R.Malinausko ambicijos. Yra paveldėtojų, kurie negavę sklypų. Kodėl jiems negalima čia suformuoti žemės sklypo, jeigu čia yra laisvos valstybinės žemės? Jei Malinauskui tokioje vietoje sklypas atsirado, tai kodėl kitam negalima? Gal atsirastų žmonių, kurie aukcione nusipirktų atsiradusį sklypą ir čia pasistatytų kokią stiklinę pilaitę? Jau nekalbant apie prigimtinę visų mūsų teisę laisvai vaikščioti valstybine žeme – o dabar mes to negalime daryti, nes ši valstybės žemė užtverta tvora, ir į kiemą, kuriame susiliejusi mero privati valda ir valstybės žemė, gali įeiti tik ponas Malinauskas. Atvažiuokit pagaliau ir jūs į svečius pas Druskininkų merą, pasižiūrėsit, kaip atrodo ta „niekieno“ tvora – blizganti naujumu, ant kiekvieno stulpo sumontuotomis apsaugos dėžutėmis.
– Atsakysiu pirmiausiai dėl paveldėtojų. Jeigu yra tokių, kuriems būtų atkuriama teisė natūra, tai klausimas, ar iš viso galėtų būti tai daroma. Galbūt tai galėtų būti iki nuosavybės teisių atkūrimo. Tai, kad žmogui toje vietoje priklausė natūra, nereiškia, kad jis toje vietoje ir gaus. Galbūt savivaldybė gali įtraukti sklypą į neprivatizuojamų žemių sąrašą ir pasakyti, kad čia jokiais būdais negalima grąžinti, nes šios žemės reikia viešajam interesui. Ir tada žmonėms kitur atkurtų. Duotų lygiavertį sklypą kitame rajone ar kitoje Lietuvos teritorijoje.
Kol kas žinau tik tiek, kad savivaldybei išsiųstas raštas su klausimu, ką jie dabar ruošiasi daryti su tuo laisvu valstybės žemės sklypu. Jei pasako, kad nieko, tai mes…
– Aišku, kad galim jau ir šiandien spėti jų atsakymą – greičiausiai pasakys, kad plečia parką.
– Jeigu savivaldybė taip pasakys, kad tikslina detalųjį planą, kad Vijūnėlio parkas apimtų tą ginčo teritoriją, kai suderins detalųjį planą su visomis atsakingomis institucijomis ir jį patvirtins, tai viskas bus tvarkoje. Dabar iš savivaldybės reikalauti: paimkit jūs viską iš ten, užverskite, išraukite, kai jie realiai dabar viską ten vykdo, kad įteisintų…
– Įteisintų ką – R.Malinausko, kurio privatus 12 arų sklypas septynerius metus „susiliejęs“ su 25 arais valstybės žemės, veiksmus?
– Aš nežinau, gal nekalbėkim tokia prasme.
– O kaip kitaip?
– Savivaldybė tikina, kad tai daroma viešajam interesui. Ne mūsų tarnybai spręsti, kam čia – Malinauskui ar ne Malinauskui daroma. Ji rašo, kad tai – viešajam interesui.
– Seimo Antikorupcijos komisija neseniai gavo Druskininkų savivaldybės tarybos opozicijos raštą dėl galimai korupcinių veiksmų ir piktnaudžiavimo tarnyba, susijusių su neteisėtu valstybės žemės užėmimu Druskininkuose. Kaip šis tyrimas įtakos Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus?
– Mūsų tarnyba kol kas nėra gavusi iš Seimo Antikorupcijos komisijos prašymo pateikti informaciją. Kaip įtakotų – sunku pasakyti. Žinau tikrai, kad šią žemės istoriją tiria Kauno apygardos prokuratūra.
„Druskonio“ info
2013 m. birželio 7–13 d.