„Die Welt“ redaktoriaus skiltis
Rusijos biudžetas priklausomas nuo energijos išteklių kainos. Dėl skalūnų dujų ir pasaulio ekonomikos nestabilumų naftos kainos smunka. Kremlius jaučia spaudimą. Ir tai ne priežastis džiūgauti.
„Rusija turi tris sąjungininkus – armiją, laivyną ir žiemą.“ Tie žodžiai, primenantys Napoleono kariuomenės žlugimą, priskiriami carui Nikolajui I, Vakaruose vadintam Europos žandaru. Šiomis dienomis niūriojo caro mintis ne šiaip sau buvo cituojama aukšto Rusijos vyriausybės pareigūno metiniame Valdajaus klubo susitikime netoli olimpinio Sočio.
Tuo metu, kai Rusija ir Vakarai stojo į ekonominio karo kelią, kuriame nafta, dujos ir vamzdynai atlieka pagrindinį vaidmenį, ateinanti žiema tampa Rusijos koziriu. Turint omeny sovietų imperijos palikimo foną, klausimas, kokio stiprumo ir kokio poveikio [šis koziris], tampa lemiamas kalbant apie Ukrainos ateitį.
Rusijos energetikos sektoriaus sėkmė buvo kukli
Nors Rusijos vyriausybė dedasi užtikrinta, Sovietų sąjungos žlugimas, kai 1986 m. naftos barelio kaina nuo pradinės, didesnės negu 100 dolerių, kasdien smuko po 6–8 JAV dolerius – ir ilgą laiką tokia laikėsi, lieka šmėkla, šiandien neduodančia Kremliui ramybės.
Nuo 70-ųjų ši milžiniška imperija yra naftos valstybė. Tuomet Kremlius išties galėjo daug sau leisti. Ne vien sotų nomenklatūros gyvenimą, bet ir kuklią paprasto žmogaus gerovę. Ne tik komunistų partijų Vakaruose kūrimą, ginkluotas ekskursijas po platų pasaulį – į Kubą, Angolą ar Mozambiką, bet ir nepasotinamo karinės industrijos komplekso išlaikymą.
1973-ieji ir 1979-ieji, kai išsivysčiusios pramonės demokratijos kentėjo dėl naftos kainų krizės, atnešė gerą derlių Kremliui. Tačiau Artimųjų Rytų naftos valstybių – Irano ir Irako – tarpusavio ginkluoto konflikto finale viskas pasisuko kitaip. Užuot kilusios, naftos, o kartu ir gamtinių dujų kainos krito. Kaip tai atsitiko?
Įvykiai Irane lėmė Sovietų sąjungos žlugimą
Irano kariuomenė ėmė įgyti pranašumą prieš Sadamo Huseino legionus. Saudo Arabijai ir JAV tai pasirodė grėsminga: El-Rijade – iš sunizmo, o Vašingtone – iš geopolitinės perspektyvos. Tuomet Saudo Arabija atsuko naftos čiaupą ir Iranui staiga baigėsi pinigai. Nenumatytos, bet toli siekiančios pasaulio politikos pasekmės pasiekė ir sovietus – juos ištiko tas pats. Tai buvo imperijos pabaigos pradžia.
Šiandien dėl 95 dolerių už barelį naftos kainos Rusijai tenka apkarpyti savo biudžetą ir socialines garantijas. Pasaulinės ekonomikos kritimas, amerikietiškų skalūnų dujų revoliucija, naujų tiekėjų pasirodymas rinkoje verčia daryti išvadas. Kainoms pasiekus 84 dolerių ribą padėtis taps kritinė.
Ar tai priežastis Vakarams džiūgauti, o Kremliui – atgailauti? Matyt, nei viena, nei kita. Padėtis reikalauja to, ko šiandien skausmingai trūksta – krizės suvaldymo bei valstybinės išminties iš abiejų pusių.
iš vokiečių kalbos vertė Linas Šalna