Ketvirtadienio, vasario 27-osios, vakarą Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila išplatino žiniasklaidai laišką, kuriame kaltina pirmąjį atkurtos Lietuvos valstybės vadovą Vytautą Landsbergį Lietuvos ambasadoriaus Vašingtone Stasio Lozoraičio išdavyste ir teigia, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė siekdama antrosios kadencijos pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai melagingą informaciją.
Supažindiname su Z. Vaišvilos tekstu.
Zigmas Vaišvila:
Po 1992 m. deputatų nesusikalbėjimo Aukščiausioje Taryboje šis parlamentas nusprendė nutraukti savo veiklą anksčiau laiko, pateikdamas Tautos balsavimui šiandien valdžios nebegerbiamą mūsų Konstituciją. Dėl parlamento Pirmininko V. Landsbergio tuometinio pykčio ir įsikyrėjimo Tautai jis suprato, kad nebus išrinktas Prezidentu. Todėl oponuoti A. Brazauskui pirmuosiuose (1993 m.) Respublikos Prezidento rinkimuose po Nepriklausomybės atkūrimo buvo pakviestas mūsų ilgametis ambasadorius Vašingtone a.a. Stasys Lozoraitis. Tačiau taip būti parduotam, kaip minėtų rinkimų metu buvo parduotas šis Lietuvos Nepriklausomybės klausimui visą savo gyvenimą ir šeimą paaukojęs mūsų Ambasadorius, net įsivaizduoti sunku.
Perėmus KGB archyvus ir medžiagą, VSD darbuotojams pavyko nulaužti KGB kompiuterius, kuriuose radome įvairios – tikroviškos ir KGB „pamodeliuotos“ informacijos apie mūsų aktyvius žmones, taip pat ir a.a. St. Lozoraitį. Šia informacija, be VSD, disponavo ir Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius. Vytauto Landsbergio nurodymu buvęs šio skyriaus vadovas Artūras Skučas šios medžiagos ar dalies jų kopijas perdavė A. Brazausko rinkimų štabui – Vladimirui Beriozovui. Sužinojęs apie tai, nuskubėjau į „Draugystės“ viešbutį, kuriame, nesuprantu, kodėl šiame viešbutyje, buvo įkurdintas mūsų kandidatas (KGB trijų Vilniaus viešbučių „Draugystės“, „Neringos“ ir „Gintaro“ kambariuose buvo įrengę pasiklausymo įrangą, kuri vargu ar tuo metu jau buvo išmontuota). Sulaukęs St. Lozoraičio su a.a. p. Daniela, pasakiau jiems šią naujieną. St. Lozoraitis patvirtino, kad tai jam jau žinoma. Komentuoti vienas kitam nebeturėjome ką.
Su tokia politine morale Lietuva ir gyvena tuos Nepriklausomybės dešimtmečius – telaimi rinkimus priešingos politinės krypties politikas, bet tik ne tos pačios, dešinės krypties, jei juo bus ne Vytautas. Sužinojęs, kad V. Landsbergis turėjo drąsos po tokių žingsnių parašyti savo knygą apie a.a. St. Lozoraitį, iki šiol neprisiverčiu atversti jos. Jei V. Landsbergis dėl šios informacijos atskleidimo kreipsis į teismą, to nebijau. Tikiuosi teismo procesas nebus uždaras. Manau, kad pats laikas visiems suvokti šio asmens makiaveliškus pasažus. Taip pat ir jo ar ne jo projektą „Lietuvos Dalia“, kuri po 1989 m. gruodyje įvykusio LKP atsiskyrimo nestojo į A. Brazausko vadovaujamą LKP, o pasiliko LKP/TSKP, kuriai vadovavo perversmininkas ir kolaborantas M. Burokevičius. Už šį apsisprendimą p. D. Grybauskaitė buvo apdovanota paaukštinimu – paskirta viena iš TSKP Vilniaus aukštosios partinės mokyklos vadovų – moksline sekretore su 30% atlyginimo priedu. Sausio 13-osios bylos duomenimis, M. Burokevičiaus vadovaujamos LKP/TSKP Maskovos lėšomis buvo samdoma apie 800 žmonių. D. Grybauskaitė – vien jų.
Beje, p. Prezidentė D. Grybauskaitė šiemet VRK pateikė žinomai melagingus savo biografijos duomenis, jų tarpe ir tai, kad po LKP atsiskyrimo ji tariamai buvo įstojusi į LKP, o ne pasiliko TSKP. Priminsiu, kad TSKP Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dėstytojui J. Arvasevičiui, šios įstaigos partiniame susirinkime, rinkusiame delegatus į LKP/TSKP suvažiavimą, pasisakiusiam už LKP atsiskyrimą nuo TSKP, darbo karjera baigėsi iškart – jis buvo ne tik nušvilptas šiame partiniame susirinkime, bet ir išmestas iš darbo. Ir, savaime aišku, nepaskirtas šios perversmininkų štabo įstaigos moksliniu sekretoriumi, kas už lojalumą TSKP nutiko Daliai Grybauskaitei.
Kviečiu VRK įvertinti p. D. Grybauskaitės pateiktus žinomai melagingus biografijos duomenis. Prieš penkerius metus tai pačiai VRK ji pateikė priešingą informaciją apie šį savo biografijos laikotarpį. Taip pat ir tai, kada ji vyko į JAV Džordžtauno universiteto 6 mėnesių studijas – 2009 m. ji rašė, kad ten vyko 1991 m., o 2014 m. ji jau rašo, kad ten vyko 1992 m. Supraskite, kai po 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje D. Grybauskaitė jau dirbo Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės struktūrose. Melas buvo, yra ir bus melas. Su atviru ir net valstybės paslaptimi nepridengtu melu Prezidentė D. Grybauskaitė žengia ir į antruosius Respublikos Prezidento rinkimus. Taip ir nepasimokiusi tiesos per penkerius metus. Priminsiu, kad Seimo frakcijoms pateikta svarstymui informacija dėl Prezidentės apkaltos, kurios vienu argumentų yra žinoma melagingos informacijos apie savo biografiją pateikimas VRK 2009 m.