Žinių radijas
Kokią žiniasklaidą per 25 metus sukūrėme? Aurimo Perednio pokalbis su VU TSPMI docentu, buvusiu „Laisvosios Europos“ radijo lietuviškų programų vadovu Kęstučiu Girniumi.
VU TSPMI docentas, buvęs „Laisvosios Europos“ radijo lietuviškų programų vadovas Kęstutis Girnius sako, kad skaudžiausia dabartinės Lietuvos žiniasklaidos vieta – kartais pasiduodama savotiškai bangai: „Kai įsivaizduojama, jog kyla savotiškos grėsmės Lietuvai, įsigali tokia bandos psichologija, visi pradeda galvoti labai panašiai ir visi rašo panašiai, pateikiama vienašališka informacija“.
Anot K. Girniaus, tai ypač buvo akivaizdu per R. Pakso apkaltos istoriją, Gruzijos–Rusijos karinį konfliktą, prasidėjus įvykiams Ukrainoje. Kodėl dažnai nekritiškai vertinam vienus ar kitus įvykius? Iš kur kyla konformizmas Lietuvos žiniasklaidoje? Viena priežasčių, pasak pašnekovo, tai Rusijos sukelto karo Ukrainoje tam tikra baimė, kad Rusija gali pulti ir Baltijos šalis, Lietuvą: „Kita priežastis – kai jau pradeda visa ta rašymo banga ristis, sunku atsitraukti nuo to ir pagalvoti. Lietuva – maža šalis, čia nėra pakankamai šaltinių, kurie reikštų skirtingą nuomonę. Todėl nelengva kitaip galvoti. Jei gyveni didesnėje šalyje, kur tokių šaltinių daug, seki pasaulio žiniasklaidą, tuomet pagalvoji, ar viskas jau taip paprasta. Ir tada pamatai, kad, ko gero, ne“.
Lietuvos ir JAV žiniasklaida. Ar amerikiečių žiniasklaida gerokai laisvesnė? K.Girnius tikina, kad Amerikos žiniasklaida labai įvairi: „The New York Times“ dienraštį laikau geriausiu pasaulyje. Jis turi daug pinigų, labai rūpinasi objektyvumu, turi labai gerų korespondentų, nepaprastai aukšti standartai, o straipsniai nuolat redaguojami. Čia didelis skirtumas nuo Lietuvos žiniasklaidos. Vakaruose žurnalisto straipsnį redaktorius gali visą perrašyti. Antra vertus, Amerikoje padėtis pasikeitusi. Prieš 20–30 metų trys pagrindiniai televizijos kanalai stengėsi objektyviai, neutraliai nušviesti įvykius, dabar įvairūs kanalai labai politizuoti. Žiūrėdamas žinias iš karto pajusi, kad vienas kanalas remia kairiuosius, kitas dešiniuosius, vieni politikai visada giriami, kiti puolami ir keikiami. Taigi, Amerikoje yra ir prastesnių leidinių nei Lietuvoje“.
Koks turėtų būti žiniasklaidos santykis su kitomis trim valdžiomis? Anot K. Girniaus, žiniasklaida turėtų būti lojali opozicijai: „Ji turėtų objektyviai vertinti, bet netarnauti nė vienai valdžiai. Žinoma, tai sunku, tam priešintis ne visada lengva, nes valdžia visada stengiasi ir gali paveikti žiniasklaidą, kad palankiau būtų nušviečiami tam tikri įvykiai“.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į žiniasklaidos „geltonėjimo“ problemą: „Internetiniuose portaluose kadaise buvo daug žinių, dabar žinios jau nėra svarbiausias dalykas, dominuoja seksas, stilius ir sportas arba automobiliai. Gal problema ta, kad žiniasklaida bando patenkinti visų poreikius, visų norus. Kadangi interesai įvairūs, tai ir tematika plečiasi. Tas geltonėjimas neigiamas dalykas, bet juo tiek daug nesirūpinčiau, jeigu būtų žinių ir komentarų branduolys, kuris lieka švarus, objektyvus ir reikšmingas. Problema čia akivaizdi. Yra nemažai straipsnių, kuriuos užsako kokia nors ministerija, ES institucijos. Ir tokie straipsniai nėra pakankamai aiškiai išskiriami, kad jie užsakyti. Leidiniui kartais įperša savo medžiagas ir viešųjų ryšių kompanijos. Tuomet kyla klausimas, ar čia žiniasklaida, ar reklamos agentūra. Ir kiek tokiu leidiniu gali pasitikėti? Manau, kad tai ydinga praktika. Leidiniai turėtų to atsisakyti. Rimtoje Vakarų spaudoje tokių užsakomųjų straipsnių nėra. Jie gali būti išleidžiami atskirai, kaip bukletai ar kaip kitaip pateikiami. Manau, kad apie valdžios problemas, arba klaidas, jeigu norim – taip vadinkim, kalbėti reikia. Bet kalbėti reikia ramiai, neįžeidžiai, be jokių užuominų apie kažkokį papirkimą ar kažkieno interesus. Yra pavojus, kad tai gali sukelti nepasitikėjimą valdžia, skatinti cinizmą, skepticizmą ir pan. Bet tai rizika, kurią reikia ir būtina priimti“, – sakė K. Girnius.
Viso Žinių radijo laidos „Nesuklaidinami“ įrašo klausykitės ČIA.