Liudas Zdanavičius | Žinių radijas
Užsitęsus ES finansų ir migracijos krizėms bei Jungtinei Karalystei nubalsavus už pasitraukimą iš ES, Europos krizė peraugo į politinę ir tapatybės krizę, o nacionalinės ir etninės tapatybės, atrodo, atgavo savo galią – ES integracija akivaizdžiai buksuoja, o nacionalizmas sugrįžo su visa pirmine jėga. Ar ES siekis tapti tarptautinius santykius lemiančiu subjektu virs realybe – dėl to bent jau šiuo metu kyla pagrįstas klausimas.
2016 metai. „Brexit’as“. D.Trumpas išrenkamas JAV prezidentu. Stiprėja dešiniosios nacionalistinės radikalios partijos Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ir Vokietijoje – tai pademonstravo pastarieji rinkimai į Europos Parlamentą. Rusijoje po Krymo aneksijos nacionalizmas restauruotas oficialiu valstybiniu lygiu.
Nauja skirtis – globalizmas prieš nacionalizmą – keičia ankstesnę prieštatą tarp dešiniųjų ir kairiųjų. Ankstesnės politinės skirtys praranda aktualumą, kadangi reikšmingos socialinės, kultūrinės ar ekonominės problemos, su kuriomis susiduriama ir kurias politikai turėtų spręsti, peržengia nacionalinių valstybių ribas. Tipiniai receptai, kuriuos siūlo politinė dešinė ar kairė, liberalai ar konservatoriai, nebeatitinka dabarties iššūkių, nes XIX a. dėl industrializacijos kilusios socialinės ir politinės problemos Vakarų šalyse jau seniai išspręstos. Klimato kaita, globalios liberalios ekonomikos krizė, biotechnologijų teisinis reglamentavimas, interneto reguliavimas – globalios tarptautinio mąsto problemos, tačiau, iš esmės, sprendimai paliekami nacionalinėms valstybėms.
Su tokiais pat iššūkiais susiduria ir Lietuvos politinės partijos. Lietuvos politiniame gyvenime ima ryškėti konservatorių programinių nuostatų vertybinis poslinkis į kairę ir globalėjimo (liberalaus internacionalizmo) link, socialdemokratai bando replikuoti Vakarų Europos socialdemokratinių ir kitų kairių partijų programines nuostatas ir politinę darbotvarkę, atspindi liberalias tarptautinės ir vidaus politikos tendencijas. Lietuvos politiniam elitui taip pat kyla iššūkis balansuoti tarp nacionalistinės JAV prezidento D.Trumpo užsienio politikos ir globalistinės ES lyderių politikos bei siekių toliau integruoti ES.
Apie tai – pokalbis su Lietuvos karo akademijos Mokslo centro direktoriumi dr. Nortautu Statkumi.
Laida rengiama kartu su Lietuvos Karo Akademijos Mokslo centru.