Kaip jau žadėjome, informuojame apie Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko B. Ivanausko atsakymą Klaipėdos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės nariams.
Truputį priešistorės.
Mes, grupė klaipėdiečių, būdami Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės nariai ir visuomenininkai nutarėme dalyvauti ir stebėti Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės pirmininkės Ingos Žinienės priverstinį išvežimą į Utenos ekspertinį skyrių. Pagrindinė mūsų motyvacija buvo 2013 m. kovo mėn. 1 d. teisėjos S. Naščenkovienės nutartis, kad asmens atidavimas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą atlikti ekspertizę yra viena griežčiausių procesinės prievartos priemonių, todėl šios procesinės priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų.
Kodėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Blinstrubienė, dalyvavusi Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos S. Naščenkovienės 2013 m. kovo 1 d. teismo posėdyje ir pati susipažinusi su nutartimi, išmetė ją į šiukšlių dėžę? Jei teisėja S. Naščenkovienė netenkino prokurorės pareiškimo dėl Ingos Žinienės atidavimo į ekspertizės skyrių, tai ikiteisminio tyrimo tyrėja ir ją kuruojanti prokurorė turėjo bylą keisti ir atsisakyti teisminės psichiatrinės ekspertizės.
O ką daro prokurorė K. Blinstrubienė? Išmetusi į šiukšliadėžę teisėjos S. Naščenkovienės nutartį ištraukia ankstesnę, 2013 m. sausio 7 d., Klaipėdos apylinkės teisėjos D. Valošinaitės nutartį ir… paskelbia Ingos Žinienės paiešką. 2013 m. gegužės 2 d. du ekipažai, t.y. aštuoni policininkai, įeina į I. Žinienės namus, nori uždėti jai antrankius ir išveža į Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrių. Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriuje Inga Žinienė pareikalauja teismo nutarties ir jai pateikiamas 2012 m. sausio 7 d. teisėjos D. Valošinaitės sprendimas. Inga Žinienė pareiškia, kad jos atžvilgiu yra daromi neteisėti veiksmai. Tuomet Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai savo akte pateikia išvadą, kad I Žinienė visiškai nebendradarbiavo ir dėl to jie neturėjo galimybės įvertinti jos dabartinės psichinės būklės. O tada Klaipėdos apygardos prokurorė V. Žemaitaitienė praneša apie būtinumą skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
Kodėl Klaipėdos apygardos prokurorės nesivadovavo teisėjos S. Naščenkovienės nutartimi? Kaip dažnai Klaipėdos apygardos prokuratūroje prokurorai ištraukia tik sau palankias nutartis? Ar Klaipėdos policininkai, vykdydami teismo nutartį, nepadarys neteisėtų veiksmų, kaip tai padarė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės: Kristina Blinstrubienė, Viktorija Žemaitaitienė?
Štai tokiais motyvais vadovaudamiesi norėjome stebėti priverstinį I. Žinienės išvežimą į Utenos ekspertinį skyrių. Deja, ji buvo išvežta visa valanda anksčiau. Todėl nuvykę i Klaipėdos apskrities VPK surašėme klausimus į kuriuos tikėjome atsakymo.
Mūsų klausimas.
Ar teisėta tokia eiga, kai policijos pareigūnai, žinodami įtariamosios I. Žinienės darbovietę, namų adresą, pasirenka informuoti ją ne raštu? Juk toks raštas įtariamajai galėtų būti kaip procesinis dokumentas?
Vadovaudamiesi teisėjos S. Naščenkovienės nutartimi, kad psichinės sveikatos priežiūros įstaiga yra viena griežčiausių procesinės prievartos priemonių, manome, kad viskas turi būti atlikta preciziškai tiksliai. Tačiau kai prokurorė vadovaujasi ne paskutine nutartimi, bet ta, kuri jai, prokurorei, palanki, apskųsti galima tik raštiškus nurodymus. Kodėl tokiose situacijose užtenka skambučio?
Labai norėjome sužinoti, kaip tokius darbus atlikti numatyta instrukcijose, skirtose prokurorams, ikiteisminio tyrimo tyrėjams, policininkams.
Jei tai nėra reglamentuota, būtume kvietę diskutuoti ir net reikalavę, kad tyrėjai, davę nurodymą, tai darytų pagal instrukcijas, su kuriomis mes, visuomenininkai, galėtume susipažinti.
Į šį ir kitus klausimus gavome trumpą atsakymą: mes, visuomenininkai, esame tretieji asmenys ir mums nebus atsakyta nė į vieną klausimą.
Išvada: visuomenininkų kontrolė yra nepageidaujama. Ką norėsime tą darysime, kaip norėsime, taip ir pažeidinėsime žmogaus teises.
Kitos Tiesos.lt publikacijos šia tema: