ELTA
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), šalyje žmogaus teisių padėtis nuolat blogėja, –konstatuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI)
Septintojoje periodinėje žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgoje teigiama, jog Lietuva atsidūrė tarp valstybių, kurios nesugeba užtikrinti savo gyventojams pamatinių žmogaus teisių. Be anksčiau ne kartą minėtų teisės į teisingą teismą, susirinkimų laisvės, privataus gyvenimo gerbimo ar nediskriminavimo principo pažeidimų, per 2011–2012 m. Lietuva neapsaugojo savo piliečių ir nuo nežmoniško bei žeminančio elgesio. Tai pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pirmojoje byloje dėl smurto šeimoje prieš Lietuvą.
„Mes konstatuojame jau ne pirmus metus, kad įstojus į ES (galbūt kai kam bus paradoksas) žmogaus teisių padėtis nuolat blogėja“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė ŽTSI įkūrėjas Henrikas Mickevičius.
Jis teigė tam matąs loginį paaiškinimą, nes nėra išorinio spaudimo kažką daryti, Lietuva yra tapusi visų geidžiamų žmogaus teisių organizacijų nare.
„Atsirado atsipalaidavimas ir geras manymas apie save, kad esame išskirtinių klubų nariai, Lietuvoje viskas gerai“, – kalbėjo H. Mickevičius. Pasak ŽTSI atstovo, laikomasi nuostatos, kad, nesilaikant teisinių ar politinių įsipareigojimų, nebus jokių pasekmių. Esą Lietuvoje klaidingai manoma, kad jeigu nėra naudojama jėga, sankcijos, nieko nereikia daryti.
„Situacija, mūsų požiūriu, nuolat blogėja. Pavyzdžiui, anksčiau kai kurie žmonės nebuvo viešai prieš žmogaus teises, dabar jau viešai pasisako, nemato tame jokių problemų, abejoja vakarietiškumu“, – dėstė ŽTSI įkūrėjas.
Laikinai einanti ŽTSI direktorės pareigas Dovilė Šakalienė patikslino, kad Lietuvoje vis dar labiausiai pažeidžiamos homoseksualų, neįgaliųjų – ypač psichinę negalią turinčių, užsikrėtusiųjų ŽIV – asmenų teisės, vyrauja rasinė, etninė (išskiriama romų) diskriminacija. Ryškėja rinkimų tvarkos pažeidimai, varžoma saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė, iškilo kita giliai įsišaknijusi žmogaus teisių problema – teisėsaugos polinkis piktnaudžiauti suimant įtariamuosius.
Pasak organizacijos, asmens teisės į laisvę ribojimas turėtų būti kraštutinė priemonė, pasitelkiama tik išimtiniais atvejais, kai netrukdomo baudžiamojo proceso negalima užtikrinti taikant įtariamajam namų areštą, įpareigojant sumokėti užstatą ar skiriant kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Tačiau Lietuvoje teisėsauga įtariamuosius suima siekdama pasilengvinti sau ikiteisminį tyrimą ir daryti spaudimą įtariamajam. Suimti asmenys, dar nesulaukę teismo nuosprendžio, laikomi orumą žeminančiomis sąlygomis – Lietuva dėl sąlygų laisvės atėmimo vietose pralaimėjo ne vieną bylą EŽTT.
Teisė į privatumo apsaugą, tiek visuomenės, tiek valstybės institucijų, vis dar nevertinama rimtai – tai patvirtina išplitęs nereikalingas jautrių asmens duomenų, tokių kaip asmens kodas, naudojimas bei vaizdo kamerų montavimo manija.
ŽTSI duomenimis, ilgus metus neigta problema tapo akivaizdžia, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui.
„Lietuvai nepalankus teismo sprendimas nė kiek nestebina. Tiesiog kyla klausimas – kodėl taip ilgai laukėme? Kodėl panašius žingsnius vis dar sunku žengti kitose esminėse žmogaus teisių sferose – vaiko apsaugos nuo smurto, pažeidžiamų grupių teisių, tolerancijos ugdymo, lygybės užtikrinimo?“, – klausia H. Mickevičius. Kita vertus, jis sakė norįs tikėti, kad tokia žmogaus teisių situacija tėra laikinas reiškinys ir ateityje ji bus gelbėjama.
„Žmogaus teisėmis ir toliau gąsdinama visuomenė, kurios nariai savo ruožtu sprunka iš Lietuvos būtent į tas valstybes, kuriomis gąsdinama. Emigravę lietuviai greitai suvokia, kad būtent pagarba kiekvieno žmogaus teisėms ir yra sveikos visuomenės ir valstybės pagrindas“, – sako D.Šakalienė.
Klausiami, ką gali valdžia pakeisti, pašnekovai siūlė įgyvendinti institucinius pokyčius, esą Lietuva jau subrendusi, kad į žmogaus teisių darbą būtų žiūrima rimčiau. ŽTSI tikisi, kad bus įsteigta nacionalinė žmogaus teisių institucija, kurioje bus atliekamas analitinis mokslinis darbas, bus nagrinėjami skundai. Anot jų, šiuo metu iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų daugelio institucijų veikla neefektyvi.
„Vietoj to, kad kurtume vieną nacionalinę instituciją, turime daug visokių kontrolierių, kurie nagrinėja skundus. Mūsų nuomone, geriau būtų ir naudingiau Lietuvai, ekonomiškai efektyviau sukurti vieną stiprią instituciją, kuri dirbtų žymiai plačiau ir dirbtų labiau intelektinį darbą“, – siūlė H. Mickevičius.
Politinės partijos taip pat raginamos apsispręsti pačios savo viduje ir tuomet priimti svarbius sprendimus.
Apžvalga parengta remiantis ŽTSI tyrimais, valstybės institucijų, Lietuvos bei tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, taip pat tarpvalstybinių organizacijų ir institucijų dokumentais, žiniasklaidos monitoringo duomenimis, konsultacijomis su specialistais ir ekspertais.
Daugiau Tiesos.lt publikacijų apie pastarųjų metų žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje:
Tą konstatavusios Visuomeninės komisijos Gegužės 17-osios valdžios smurtavimui prieš piliečius ištirti išvados:
Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti išvados
Visuomeninė komisija: Teismo sprendimo vykdymas negali būti aukščiau Konstitucijos ir žmogaus teisių
Ne kiekviena teisinė valstybė yra demokratinė
Keletas Tiesos.lt publikacijų apie visuomenininkų ir aktyvių piliečių Romualdo Ozolo, Bronislovo Genzelio ir Alvydo Medalinsko, Rimos Štefanės, Linos Šulcienės, Dariaus Kuolio, taikių Garliavos budėtojų teismus:
Darius Kuolys teisiamas už ministro Artūro Meliano drąsinimą
Kaune už gegužės 19-osios dienos „flashmobą“ teisiama doc. dr. Lina Šulcienė
Teisiama už solidarumą (Mintys po Linos Šulcienės teismo)
Dariaus Kuolio byla: piliečiai sakė tai, ką patvirtino Vilniaus apygardos Administracinis teismas
D. Kuolys: „VSD savo bylų teismuose nepralaimi“
Darius Kuolys: Atlikau pilietinę pareigą ir neketinu gintis
Kuolys: 2012-ieji buvo valdžios savivalės prieš savo piliečius metai
Antanas Terleckas: „Pradėjome kovoti su vaikais?“
Įtariamieji. Juozas Valiušaitis: Būti patvoriniu man pasididžiavimas
Darius Kuolys pagaliau nuteistas už žodžio laisvę gynusias vaikštynes
Ministras D.A.Barakauskas paragintas nutraukti politinį vaikų persekiojimą
Zita Šličytė: Konstitucija draudžia drausti
„Aktualusis interviu“: Ar korektiška Lietuvos demokratiją lyginti su Rusijos?
Įtariamieji. Neris Karpuškaitė-Akelaitienė: Nepaklusiu nehumaniškiems įstatymams
Įtariamieji. Rimvydas Radišauskas: jie vietoj žvaigždžių užsidėjo vytis
Prasideda teismai prieš Garliavoje budėjusius ir nukentėjusius asmenis