Po kraupaus šeštadienio nusikaltimo Panevėžyje nemaža Lietuvos žmonių dalis tarsi sustabarėjo. Mąstančioji dalis. Pusę valandos maldavusi padėti bagažinėje uždaryta jauna mergina kalbėjosi su pareigūnais Bendrojo pagalbos centro telefonu. Ji, ko gero, tikėjo, kad pagalba suspės, nes pateikė nemažai informacijos apie prievartautojus, jų automobilį, nugirstus ketinimus ją paskandinti, kad nuslėptų nusikaltimą. Tačiau nepakilo į orą malūnsparnis, akylai saugojęs lygesnių už lygius asmenų paradą Vilniuje, nesušmėžavo virš Panevėžio ir specialiųjų tarnybų sekimo aparatas, irgi kybojęs virš Vilniaus tą dieną, kai LR Seimo narį, turintį neliečiamybę, policininkai nešė kaip rąstą… Neatlėkė ir 240 specialiųjų pajėgų pareigūnų… Nežinau, kaip galės toliau gyventi ir dirbti BPC darbuotojai, faktiškai bendravę su jaunos merginos mirtimi… Bagažinėje uždarytoji, ėmusi dusti nuo pasklidusių dūmų, dar spėjo informuoti, kad automobilį padegė…
Beveik milijardas sukištas kuriant sistemą, kuri neveikia, kai reikia, kai kyla gyvybės ir mirties klausimas. Beveik septyni milijonai išleisti, kad mobiliojo ryšio operatoriai turėtų veikiančią skambinančiojo buvimo vietos nustatymo įrangą ir ja naudotųsi. O buvimo vietą nustato ir informaciją BPC teikia tik „Tele 2“. Kodėl kiti stambūs mobiliojo ryšio operatoriai to nedaro, galima tik paspėlioti. Nepatvirtintais, bet gana patikimais duomenimis – įvairių valstybės institucijų klerkai yra bendrovių „Omnitel“ bei „Bitė“ klientai. Patys darykitės išvadas, kodėl leidžiama tokia savivalė. Ne veltui vienas pažįstamas saugumietis mane informavo, koks saugiausias internetas: tų mobiliųjų tinklų operatorių, kurių paslaugomis naudojasi valdžia.
Savaitgalį daug bendravau su paprastais, dorais žmonėmis. Brangiausios sportininkų pergalės nublanko suvokus, kad Lietuvoje panaikinta mirties bausmė žmogžudžiams sadistams, tačiau šie vos ne kasdien įvykdo kraupiausią egzekuciją kuriam nors iš mūsų ir mūsų valstybės institucijos už jokius pinigus nesugeba mūsų apsaugoti. Ir išties darosi kraupu, kai šių institucijų vadovai, papūtę lūpas, puola kaltinti vos ne pirmą pasitaikiusią valytoją, kad žudomos merginos pagalbos šauksmas nebuvo išgirstas dėl per didelio dulkių kiekio ant brangios įrangos. Tik taip – sarkastiškai ir ne kitaip – galiu apibūdinti VRM vadovo Alfonso Dailiaus Barakausko desperatiškus patikinimus, kad jis esąs tiesiog angelas, nes padaręs viską, o atsistatydinti turįs BPC vadovas Artūras Kedavičius, nes tai jis yra dėl visko kaltas. BPC vadovas – ne politikas, jis – valytojos (atsiprašau, bet įžeisti tikrai nesiekiu) lygio sraigtelis visoje VRM sistemoje. O koks veidmainiškas susirūpinimas skambėjo ministro balse, kai jis neva ėmėsi daryti tvarką savo valdose ir sakėsi, kad ministerijos žinion perims BPC. Tarsi dabar jis būtų ne šios ministerijos valdomas – juk priklauso Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie… VRM. Šiaulietis ministras, ko gero, nežino, kad galėtų dar vieną popierinę reformą atlikti – Panevėžio BPC sugrąžinti Panevėžiui. Tegul prisimena, kokie triukšmai lydėjo miesto prie Nevėžio pagalbos centrą perduodant Šiauliams.
Nesusigaudo A.D. Barakauskas savo ūkyje, bet, vai, kaip smagu ministrauti. Jau mąsčiau: gal verta Lietuvos žmonių atsiprašyti už tai, kad Saulės miestas tiek balasto valstybės valdžion pasiuntė, tačiau ministro D.A.Barakausko partijos vadas, europarlamentaras R.Paksas išlindo DELFI portale papolitikuoti kraupios žmogžudystės fone. „Panevėžio tragedija: kiek dar beprasmių mirčių turėsime išgyventi,“ – tarsi klausia, tarsi garsiai postringauja partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas. Ir tyčiojasi iš akcijų, kuriomis bandoma keisti išsigimusių korumpuotų politikų užvaldytą Lietuvą. „Ar šių dienų kontekste ne kaip pasityčiojimas skamba žodžių junginiai „švarios rankos“, „baltos pirštinės“?“ – retoriškai klausia R.Paksas.
Dabar jau galima atsakyti į abu vadinamųjų tvarkdarių partijos vado klausimus – kol bus niekinami žmonės švariomis rankomis ir tyra sąžine, kol iš darbo bus mėtomi padorūs, nesusitepę pareigūnai, kol politikų chebrytės šildysis rankas prie valstybės pinigais finansuojamų nenaudingų, neveikiančių projektų, kol sisteminės partijos į svarbiausius Tėvynė postus kiš à la bardakauskus, tol nenutils motinų, tėvų, vaikų raudos dėl neapsaugotų nuo baisaus smurto artimųjų. Gal galėtų R.Paksas pasidomėti VRM ūkiu bei pasiūlyti jos vadovui atsistatydinti? Tiesiog, parašykite, europarlamentare, raštelį, kurį A.D.Barakauskas perskaitytų…
Iš valdžios elgesio šiomis dienomis aišku viena – jiems svarbiausia politikavimas bei mundurų plovimas. Postai, pasipelnymas, nekompetencija, valdiškas darbo valandų „atbuvimas“, gera alga ir, ak, varge, suveršėję piliečiai, drįstantys atkusti… Kiekvienas nelaimę išgyvename savaip ir kuo ji arčiau, tuo sunkesnė. Vargu ar įmanoma įsijausti į nukankintos panevėžietės artimųjų skausmą, tačiau didžiuosiuose Lietuvos miestuose žmonės išėjo į gatves. Nebylios protesto akcijos vyko prie policijos komisariatų. Už šių dienų kankinius aukojamose Šv. Mišiose buvo meldžiamasi bažnyčiose. O Šiauliuose, pačiame centre, skvere prieš savivaldybę, pusiaudienį degė viena žvakelė. Ar užteks jos šviesos apšviesti bejausmės valdžios protus ir sielas? Negi beviltiškas priešmirtinis mergaitės pagalbos šauksmas nesudrebins valdžioje susimontavusio sisteminių partijų monolito? Šios dienos įvykiai tik patvirtino seną tiesą – svetimo skausmo nebūna ir negali būti, ir jeigu negina valdžia, privalome ginti ir tausoti vienas kitą patys. Ir tepadeda mums Dievas.