Оlegas Česlavskis
Dešimtmečiais Kremlius bandė slėpti savo nusikaltimų pėdsakus Katynėje, vadindamas juos nacių nusikaltimais.
Buča ir Motyžinas įrodė, kad net baisiausiame košmare neįsivaizduojame, kokias niekšybės gelmes pasiekti sugeba Maskva!
Visa santykių su Maskva istorija visada buvo tik nusikaltimas, padengtas storu imperinio melo sluoksniu.
Katynės tragedija, apie kurią visi žinojo, buvo sunaikinta, nušluota ir iš naujo sovietinės, o bėgant metams ir Rusijos propagandos interpretuota.
Čekistai pirmiausia apkaltino vokiečių nacius dėl jų nusikaltimų, o vėliau Katynę visiškai pakeitė į Chatyną, pastatydami mitą apie žiaurius nacių nusikaltimus ant lenkų karininkų kaulų.
Šiuo propagandiniu Kremliaus žingsniu turėjo būti nuslėptas faktas, kad Stalino įsakymu 1940 metais Lenkijos kariuomenės karius sušaudė SSRS NKVD.
Dvynių mitas yra ne apie Katynę, o apie Chatyną, buvo kuriami filmai, rašomos knygos, pastatytas didžiulis memorialas.
Bet kuris sovietinis moksleivis nedelsdamas mandagiai atsakytų į klausimą apie Katynę: „Ne Katynė, o Chatynas ir tai ne lenkų egzekucijos vieta, o piktadarystė nacių, kurie suvarė visus kaimo sovietinius kolūkiečius į tvartą ir juos sudegino!
Nepaisant to, ir lenkai, ir visas pasaulis puikiai žinojo, kas ir kodėl yra palaidoti Katynėje, kieno nurodymu Lenkijos kariuomenės kariams buvo įvykdyta egzekucija.
Bandymo nuslėpti Kijevo srityje Rusijos armijos padarytų nusikaltimų faktą, niekuo nesiskiria
nuo istorinių faktų, susijusių su Katyne, atmetimu!
Kadangi Rusijos kariuomenė manė, jog atėjo amžiams, ji net nesistengė slėpti savo nežmoniško žiaurumo faktų, traukdamiesi ir gelbėdami grobį, jos atstovai neturėjo laiko pagalvoti apie šių žiaurių įrodymų slėpimą.
Todėl vaizdas, kurį išvydo Ukrainos armiją, buvo ne tik bauginantis, bet ir košmariškas. Net stipriausi ir labiausiai patyrę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai negalėjo ramiai žiūrėti į „rusų pasaulio“ atstovų ir jo aukų poelgius.
Tyla po to, kai internete pasirodė baisūs Rusijos armijos nusikaltimų įrodymai, truko vos kelias valandas. Kas vyko toliau?
Visi Rusijos kanalai, ciniškai bandydami pranokti vienas puolė skelbti apie tai, kad visos nuotraukos ir vaizdo įrašai yra padirbti!
Keletas „Telegram“ kanalų netgi paskelbė specialius klastotės „tyrimus“ (feikus).
Pastebėtina, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerijos kanalas Bucha atžvilgiu ilgokai tylėjo, neišreikšdamas jokios nepriklausomos pozicijos. Tik tada, kai runetas prisipildė specializuotų tariamų „melagienų“, jis tiesiog jas paskelbė iš naujo.
Daugybė nuotraukų ir vaizdo medžiagos, liudininkų pasakojimai –netapo aukščiausios Rusijos karinės vadovybės kaltės patvirtinimu. Tik iškreipti , paskubomis sugalvoti „klastočių įrodymai“ atkeliavo „garbės pareigūnams“ paskelbti oficialiame kanale!
Pasirinkta gudri pozicija, neva tai ne jų nuomonė ir oficialiai jie neva jokių paneigimų nedavė. Tačiau atleiskite, dezinformacijos ir bet kokio kito melo atkartojimas neišvengiamai apnuodija informacinę atmosferą, galiausiai melas visada bus įrodytas ir jokie dezinformacijos mėginimai fiziškai nesugebės padaryti įspūdžio pasaulio bendruomenei, kad nuslėptų faktą apie baisius nusikaltimus!
Tai Rusijos propagandos nesėkmė ir pamoka Ukrainos vadovybei! Atleiskite už blaivų cinizmą, bet mes neturėtume be plačios aprėpties ir didelės tarptautinės komisijos dalyvavimo laidoti Rusijos kariuomenės aukų!
Tragedija Kijevo srityje turėjo būti kruopščiai dokumentuojama, griežčiausiai įvertinus visus duomenis! Dabar dar ne vėlu kviesti komisiją rusų nacių aukų lavonams ekshumuoti.
Netgi vokiečiai, aptikę didžiulę laidojimo vietą Katynėje pakvietė lenkus atkasti lavonus ir nuo 1943 m. balandžio iki liepos mėnesio atkasė masines kapavietes ir atliko išsamius palaidotų kūnų tyrimus!
Turime suprasti, kad šiandien turime kovoti ne tik su nepaprastai žiauriu, bet ir nepaprastai niekšišku, apgaulingu ir gudriu priešu! Tai ne tik Ukrainos, bet ir visos žmonijos priešas!
Ukrainos pareiga, pareiga demaskuoti „rusus“, nuplėšti tikrąją jų niekšišką, dvokiančią ir nuodingą kaukę!
Turime neabejotinai dokumentuoti visus jų nusikaltimus, kad su jais susitiktume ne Hagoje, o naujajame Niurnberge!
Žvėrys turi kabėti ant virvės, o ne sėdėti kalėjime! Jie nusipelno jokio pasigailėjimo už savo nežmoniškus nusikaltimus!