Žygis per Lietuvą su šūkiu: „Susigrąžinkime valstybę!“ (III dalis)

I dalis ČIA, II dalis ČIA.

Dėl prarasto Lietuvos finansų ir ekonomikos savarankiškumo jau niekas nebesiginčija. Švietimo ir kultūros srityse savarankiškumo liko tiek, kiek tai neprieštarauja naujai marksistinei genderizmo ideologijai (rengti berniukus mergaitėmis – prašau, bet skleisti tautinės mokyklos idėjas – šiukštu). Šeimos sampratą mums neseniai primetė užsienio valstybių ambasadoriai, primygtinai diplomatiniu būdu reikalaudami pripažinti tos pačios lyties asmenų šeimas. Į tai Nacionalinis susivienijimas atsakė primindamas,  kad tai yra Vienos konvencijos pažeidimas ir diplomatinės atstovybės funkcijų peržengimas.

Parėjusią savaitę Konstitucinis teismas (KT)„išaiškino“, kad sprendžiant dėl įrašų asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis, nėra būtinybės atsižvelgti į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonę, nors prieš ne kartą tvirtino, jog atsižvelgti būtina.

Šis teismas jau kažkuo primena svetimų valstybių pageidaujamų teisės aktų įteisinimo instituciją – savotišką sovietinio CK politbiuro hibridą Lietuvoje. KT nusprendė, jog per valstybės sieną besiveržiančių svetimšalių, pasivadinusių migrantais, sulaikymas prieštarauja mūsų Konstitucijai. Taigi viso pasaulio perėjūnai, įskaitant Lukašenkos specialių pajėgų karius, gali nevaržomai kirsti valstybės sieną, apsimetę varganais pabėgėliais.

Gal sutapimas, bet praėjusią savaitę šeimos instituto ardymo gaivalas Seime prastūmė dar vieną kreipimąsi į KT, kuriuo klausiama ar Stambulo konvencijos teiginiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Kas bent kiek yra susipažinęs su šia konvencija, žino, kad konvencijoje minima socialinės lyties sąvoka mūsų Konstitucijoje neegzistuoja. Joje nėra ir diskriminacijos draudimo dėl lyties tapatybės ir kitų genderizmo ideologijos atributų. Konvencija reikalauja keisti mūsų Konstituciją, jei kas nors joje trukdo įgyvendinti deklaruojamas nuostatas, nors Konstitucija yra aukščiausias mūsų teisės aktas ir negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai (Konstitucijos 7 str.).

Seimo prašymas pateiktas neatsitiktinai – galite neabejoti: KT „išaiškins“, kad čia viskas „tvarkoj“, kad visas konvencijos teisinis jovalas neprieštarauja Konstitucijai. Ir tuomet jūs (mes) privalėsite auklėti vaikus ne pagal savo įsitikinimus (Konstitucijos 26 str.), o pagal konvencijos reikalavimus. Vadinasi, teks pripažinti egzistuojant 60 ir daugiau žmogaus lyčių, nes konvencija draudžia diskriminuoti kitą žmogų dėl jo lyties tapatybės. Ir tai bus privaloma daryti mokyklose.

Galite mėginti atsisakyti tai daryti, tačiau jūsų laukia baudžiamasis persekiojimas, kurio negalės atšaukti, netgi diskriminavimu dėl lyties pvz., pasiskundęs jūsų kaimynas (konvencijos 55 str.). Persekiojimas už šį konvencijos pažeidimą taps šventa kova su kitaminčiais Lietuvos valdžiai, kuri bus priimtina Centrui (atidžiai stebėkite „laisvus“ rinkimus).

Taigi viskas griaunama iš pamatų. Jei kas nors dar liko iš mūsų valstybingumo – bus sunaikinta.

„Nacionalinį susivienijimas“ pradėjo lenktynes su laiku – skuba žadinti žmones, savaitgaliais leisdamasis į keliones gyvam bendravimui, dalindamas laikraštį „Susigrąžinkime valstybę!“.

Jūsų žiniai akimirkos iš kelionių Birželio 10-11 dienomis.

Darius. Tauragės miesto šventė, mugė. Komanda: Eglė, Vaclovas, Darius. Pavėsinės nepastatėme. Iš pradžių neradom vietos, vėliau vieta rados, bet buvo toli nuo automobilio parkavimo vietos (kurią vos radome), laikraščių dalinimas jau buvo įpusėjęs ir t. t. Išdalinome 950 laikraščių. Mugė tikrai nemenka.

Edvardas. Birštone dirbome keturiese: aš, Aurimas iš Alytaus, Auksė ir Eivinas iš Vilniaus. Gavosi puiki komanda, kurioje smagu dirbti, nors aš juos visus pirmą kartą sutikau. Ačiū jiems. Šventė nemaža, susiradome patogią vietą, pasistatėme palapinę. Netrukus prisistatě savivaldybės darbuotojai ir truputėli vėliau dar ir du policininkai. Priekaištavo, kad mes be savivaldybės suderinimo pasistatėme palapinę.Teko ilgai įrodinėti, kad mes čia teisėtai. Pavyko atstovėti. Jiems pasišalinus, išdalinome 1400 laikraščius.

Linas. Šiandien Valkininkuose dirbo darni komanda: Vida, Kazimieras, Kristijonas ir aš. Iš Vilniaus pajudėjome 8.30. Vietoje buvome apie 9.30. Greitai išrinkome vietą palapinei ir jau 10.00 pradėjome darbą. Gana nedidelėje, mažo miestelio šventėje pavyko išdalinti apie 800 laikraščių. Įsikūrėme šalia bažnyčios vartų. Vyko dvejos mišios, vaikų komunija, todėl srautas buvo nedidelis, bet stabilus. Toliau driekėsi prekybininkų palapinės, ten dirbome vaikščiodami tarp prekyviečių.

Valdžios atstovai nepasirodė. Žmonių palankumas mums geras. Laikraštį pristatydavome ne tik kaip NS leidinį, bet ir kaip Sąjūdžio jubiliejui paminėti išleistą numerį. Tai kažkiek trikdė žmones, nes perklausdavo kurio sąjūdžio? Gal šeimų? Atsakius, kad persitvarkymo sąjūdžio, nusiramindavo ir laikraštį paimdavo. LPS dzūkų (kaip ir daugumos lietuvių) sąmonėje yra išlikęs kaip teigiamas ir gerbtinas reiškinys. Tą pajautėme. 00 procentų žmonių laikraštį ėmė. 10 procentų, kurie neėmė iš išvaizdos ir stoto matėsi, kad tai tarnybiniai žmonės, kurie yra viskuo patenkinti ir permainos jiems nereikalingos.

Bendras žmonių politinis išprusimas nustebino gerąja prasme. Dauguma jau pripažino, kad reikia kažką daryti, nes taip toliau tęstis nebegali. Pasipiktinimas valdžia didelis. Pabendravome su dviem prekybininkų palapinėmis netoli mūsų. Labai mus palaikantys žmonės. Vieni vietiniai, kiti iš Prienų. Keikė valdžią taip, kad nebeliko vietos net įsiterpti.
Tarp kitko keikė ne tik TS, keikė ir apklausose pirmaujančius LSDP, sutikdami, kad mūsų laukia ne geresnis variantas. NS žinomumas yra, ne toks, kad galėtume nusiraminti, bet didėjantis. Tęskime pradėtą kryptį ir lašas po lašo pradaušime akmenis.

Sigita. Kretingoje buvome Erikas, Mindaugas, Sigita iš Vilniaus ir Valentinas iš Šilutės. Maloniai priėmė organizatoriai parodydami vietą palapinei, žinojo, kad atvyksime, nes pasakė, kad iš partijų būsime vieni. Išdaliname 1000 laikraščių. Jau yra daugiau žinančių NS, palyginus su praeita vasara. Šventėje be abejo sukinėjasi parlamentaras Vinkus, kaip vietiniai sakė, jis visada dalyvauja: spaudžia ranką ir žvalgosi kam dar paspausti. Tai truputį pašiepė šį parlamentarą. Buvo priėjęs prie mūsų buvęs Kretingos meras Juozas Pelionis. Kaip man sakėsi, vienintelis Lietuvoje meras pats atsistadynęs iš pareigų. Pasakojo, kaip šalia miesto aikštės išdygo prekybos centras Maksima be leidimų, leidimai buvo sutvarkyti atgaline data po dviejų metų. Ir daugiau negerovių išsakė.

Man teko ilgokai su juo pasikalbėti, pasisakė esantis krikščionis demokratas, dalyvavo su Dagio partija, bet rinkimams nesurinko žmonių (pas visus tos pačios bėdos). Paliko man savo kontaktus ir kiek supratau svarsytų prisijungti prie NS, klausinėjo ar turi NS žmonių Kretingoje. Mindaugas turės pratęsti pažintį su Juozu. Dar bendravome su labai šviesuomenės atstove, gydytoja, pensininke. Atsigauna širdis, kad yra dar tokių žmonių. Aišku, labai graudu, kai senoliai sako: nebėr Lietuvos ir matai su kokia skaudama širdim jie tai sako. Jie tikėjo ir juos apgavo. Ir dar viena gražus netikėtas kontaktas autobuse važiuojant į sodybą, molėtiškė keleivė mane užkalbino, nugirdusi kaip sakiau vairuotojui, kad važiuoju iš Kretingos. Klausia manęs moteris, gal Antaninėse ( ir dar kažkokią minėjo krikščionišką šventę) buvote Kretingoje, ten labai didžiulė šventė. Paskui, kai pasakiau kad esu iš NS tai su didžiule pagarba paminėjo Vytautą Radžvilą. Ir davė patarimą: ateikite Molėtuose į mišias, pasikalbėkite su kunigu K. Kazlausku ir paprašykite, kad norite pabendrauti su žmonėmis po mišių. Ir tikrai žmonės norės jus išklausyti. Ir dar pridūrė, kad visi kas taip darė visus išrinko:) Na aš nesu uoli krikščionė ir mišiose ne dažnai lankausi, tai negaliu spręsti, bet gal yra toks mūsų neišnaudotas kelias pasiekti žmones? Kažkada teko būti Videniškių bažnyčioje ir matyti susirinkusi miestelio žmonės su kunigu aptarinėjo savo miestelio gyvenimiškus reikalus.

Kęstutis.
Vakar pasidalinti lankymosi miestų šventėse įspūdžiai tik patvirtina bendrą tendenciją. Visur NS žinomumas ir palankumas mums tolygiai auga. Todėl neverta kartotis kaip mus sutiko Telšiuose. Renginys nemažas – išdalinta apie 1200 dvigubų laikraščių. Su ankstesniu, komplektas sudaro gražios dovanos telšiškiams įspūdį. Taip ne vienas ir pasakė. Gal kai kas ir dėl to, kad nereikėjo pirkti ir tuom irgi džiaugėsi.

Didelės svarbos darbas yra pokalbiai, dar svarbiau yra užmegzti kontaktus su mumis besidominčiais ir palaikančiais. Komanda tam buvo pasiruošusi. Birutė su Laisvūnu nuoširdžiu atvirumu paperka paimti mūsų laikraštį net tuos kurie abejoja, o Alina puikiai geba kalbinti žmones galvoti apie kas teikia vilties. Rezultatas – net aštuoni sutiktieji paliko savo kontaktus idant galėtų kuom nors prisidėti. Su jais svarbu palaikyti ryšį, sustiprinti tikėjimą veiklos kartu prasmingumu. Atrodo, kad turime kuo patraukti žmones. Ir ne tik turiniu. Labiau besidomintieji pastebėjo, kad mes “vieninteliai nuosekliai dirbame” tarprinkiminiu laiku. Darė įspūdį, kai sakėme, kad šį savaitgalį esame ne tik Telšiuose, bet ir dar penkiuose miestuose, dar daugiau aplankyta praėjusį šeštadienį. Tokios patirtys motyvuoja

Atrodo, kad išviešinta Širvintų istorija yra išgirsta ir veikia. Tą netiesiogiai liudija Edvardas iš Birštono. Telšiuose irgi būta ketinimų neįsileisti mūsų į šventės šurmulį. Dar išvakarėse skambino savivaldybės darbuotojai ir pranešė, kad jų kultūros centras rekomenduoja statytis pavėsinę Katedros aikštėje (daugiau nei 1 km. nuo renginio vietos), ir rekomendacijų laikytis. Ištyrę padėtį, padėkojome už rekomendacijas ir pranešėme, kad būsim ten kur žmonės rinksis kaip leidžia įstatymai ir tvarkos. Renginio metu atėjęs kultūros centro darbuotojas reikalavo pateikti leidimą būti šalia mugės dalyvių. Ramiai paaiškinus, kad leidimo nereikia toje vietoje kur esame ir kad toliau vystyti šią temą Telšių valdžiai nebūtų naudinga, atsisveikinome. Policijos neprireikė…

Pabaigai apie foto. Pavėsinė lyg būtų nauja, bet išskleidus paaiškėjo, kad lūžusi. Stiprus vėjas ją dar labiau aplamdė, tad kaži koks jos gyvenimas belikęs… Bet kaip matote, geros nuotaikos nesugadino.

Alina. Kęstutis viską labai gražiai aprašė, labai ačiū. Galiu pridurti, kad Jam irgi buvo daug darbo- nė minutės laisvos, nes palapinė buvo vos ne prie pagrindinio kelio; vieni žmonės atėjo į mugę, o kiti išėjo. Tik ir spėk žvalgytis į vieną pusę ir į kitą pusę, tad Kęstutis sukosi kaip vijurkas. Taip, sutikome net aštuonis žmones, kurie buvo labai susirūpinę (viena moteris net iki ašarų) Lietuvos likimu. Kita miela pora klausė, kaip jie galėtų padėti, ką jie turėtų daryti. Paėmė pluoštą laikraščių, nedvejodami davė vyro ir savo telefonų numerius, sakė, ir jos sesuo esanti didelė patriotė, bet nėra kas juos veda. Į darbo pabaigą sutikau labai mielą moterį, kuri tiesiog lipte prilipo ir matosi, kad nori pasikalbėti apie Tėvynės nuosmukį. Dalijau laikraštį ir toliau su ja kalbėjausi. Mačiau, kaip ji klausosi ir stebi mūsų darbą.

Nieko neprilipinsi: balsai džiaugsmingi, mandagus kreipimasis, šypsenos iki ausų, nors nuovargis didelis, kaip ir visiems visose tokiose mugėse. Taigi ta moteris prisipažino, kad priklauso valstiečių ir žaliųjų partijai, bet juos akylai stebinti ir ne viskas ten patinką. Priminiau, kad būtų atidi jų darbams ir nerealiems pažadams. Jeigu kalbame apie mus, mes niekam nieko nežadame, mes ugdome tautą. Padarė įspūdį. Čia pat pradėjo dvejoti, ar jai nereikėtų išeiti iš valstiečių. Neraginau. Matyt, irgi patiko. Liepiau įjungti protą ir klausyti savo širdies, nes ji tikrai pasakys, ką reikia daryti. Čia pat pakvietė vėl atvykti, o patalpas susitikimui gauti nebūtų sunku, gal net centrinėje bibliotekoje. Supratau, kad ji pasistengtų tai padaryti. Kita protinga ir mąstanti moteris labai nustebo, kai pasakėm, kad nevertėtų klausyti Gorienės, Rūtos ir Vasiliauskaitės, o ji tik jų ir klauso. Guodėsi, kad niekas nepataria, ką ir ko klausyti ir ką skaityti, nes visur melas. Apšvietėm.

Visada reikia įsikalbėti ir įsiklausyti, ką žmonės kalba. Kai jų žodžiuose išgirstame susirūpinimą dėl Lietuvos, reikia iškart prabilti, kad “pjūtis didelė, o darbininkų maža”, kaip sakė Jėzus Kristus. Reikia sakyti, kad mums, Lietuvai reikia būtent tokių žmonių, kaip jie, tokių, kuriems skauda dėl Lietuvos- tokie žodžiai visada padaro įspūdį, nes supranta, kad ir jie gali padėti ir būti naudingi. Kaip Kęstutis rašė, reikia papasakoti, kad šiuo metu įvairių miestų mugėse, šventėse, atlaiduose darbuojasi mūsų ekipažai- tikrai daro įspūdį. Taigi reikia pakviesti juos darbuotis ir paprašyti jų telefonų numerių, el. pašto, vardo, pavardės pažadant, kad paskui su jais susisieksime. Būtina kiekvienam turėti su savimi bloknotą ir rašiklį. Grįžus prie palapinės užrašyti į bendrą lapą aplanke (greitu laiku jis bus) vardą, pavardę, telefono nr., el. paštą ir trumpai apibūdinti, koks tai žmogus: amžius, ką veikia gyvenime, ar veržlus, entuziastingas, ar turi lyderio savybių ir t.t.

Manau, kad reikia tokiems žmonėms paskambinti praėjus dviems, trims dienoms, kad nepamanytų, jog užmiršom ir esame dar viena nedrausminga ir nepatikima partija. Kas turėtų jiems skambinti? Manau, kad to ekipažo žmogus, nes jis žino situaciją ir jau šiek tiek pažįsta tuos žmones. Gal Pirmininkas galėtų trumpai parašyti, ką tokiu atveju kalbėti, nes bus pirmas pokalbis. Juk iškart nesakysime: stok į mūsų partiją. Ekipažo vadovas turėtų pasiteirauti to, kuris apsiėmė susisiekti, ar tai padarė ir kokie rezultatai. O dar geriau, kad parašytų be pavardžių į aktyvo grupę, kaip sekėsi. BŪTINA, kad per kiekvieną išvykimą ne tik dalintume laikraščius, bet ir surastume naujų pagalbininkų- kitaip neaugsime. Pasinaudokime situacija, nes mugėse žmonės atsipalaidavę, niekur neskuba, tad gali sau leisti pasikalbėti su tokiais įdomiais žmonėmis kaip mes, kurie mandagūs, ramiai išklausantys, suprantantys Tėvynės reikalų rimtumą, bet nieko nekeikiantys ir nevervevantys, kad nieko čia nebepadarysi. Padarysim, jeigu jie padės ir tikrai to norės- reikia taip kalbėti mestelėjant optimistinę viltį.

Marius.Ceikiniuose buvo nedideli atlaidai, išdalinom gal 120 laikraščių. Bet čia gimtosios Sauliaus vietos, tai verta pasirodyti. Žmonės reagavo gana maloniai, daug kas mus žinojo – turbūt dėl Sauliaus, gal ir dėl to, kad neseniai dalyvauta rinkimuose. Pridedu kelias nuotraukas.

Parengta iš  paskelbtų NS dalyvių kelionių įspūdžių