Nuoširdžiai pergyvendami dėl sąmoningai griaunamos mūsų savarankiškos valstybės susibūrę į „Nacionalinį susivienijimą“ aktyviausi Lietuvos intelektualai šią vasarą aukodami savo laisvalaikį ir gražias poilsio akimirkas su savo šeimomis savaitgaliais važinėjo po Lietuvą, mokydami žmones politinio supratimo ir aktyvumo, platindami šiam tikslui skirtą laikraštį „Susigrąžinkime valstybę!“. Išvykos tęsėsi ir vasarai pasibaigus.
Šįkart kelionių akimirkos rugsėjo 23-24 dienomis.
I dalis ČIA; II dalis – ČIA; III dalis ČIA; IV dalis ČIA; V dalis ČIA; VI dalis ČIA: VII dalis ČIA; VIII dalis ČIA; IX dalis ČIA; X dalis ČIA; XI dalis ČIA
Algimantas. Žinia iš ežerų krašto Dusetų, kur Eglė, Kristupas ir Algimantas lankėmės Amatų ir derliaus šventėje. Dusetos gražus, jaukus ir gyvas miestelis. Šventė gausi dalyvių ir geros nuotaikos. Laikraštį įteikėme seniūnui bei klebonui Stanislovui Krumpliauskui, kuris prašė perduoti linkėjimus prof. V.Radžvilui. Po pietų lankėmės Salake, kur dviejose parduotuvėse ir miestelio gyventojams palikome laikraščių. Salake maloniai pabendravome su ignaliniečiais Sauliumi ir Ramūnu, į Salaką atvykusiais tuo pačiu tikslu.
Ramūnas. Šiandien su Linu ir Albertu dirbome Onuškyje, Trakų raj. Šventė buvo nedidelė, bet šilta.
Reikia pasakyti, kad šiame miestelyje prieš du metus, per pirmalaikius mero rinkimus taip pat dalinome laikraščius, taigi buvo galima palyginti nuotaikas ir mūsų partijos žinomumą. Mus žino labiau, priima geriau. Tiesą sakant prieš du metus čia kaip kandidatas į merus jaučiausi nejaukiai, svetimas. Dabar jausmas kitoks, yra ir pažįstančių, ir palaikančių (ir mūsų partiją, ir mane). Rajone politiškai aktyvūs žmonės mus žino. Yra ir mūsų šalininkų. Tačiau institucijų atstovai -bendruomenės, mokyklos- jaučiasi suvaržyti, gilesnių politinių temų privengia. Kiti neturi politinės orientacijos ir, sakyčiau, net noro šviestis. Atėjo apsipirkti. Bet tikėkimės, kad ir tarp jų bus atsivertimų.
Linas. Kaip minėjo Ramūnas, Onuškyje dirbome trise. Šventė buvo negausi, bet pagal laikraščių išdalinimą labai efektyvi. Bendras vaizdas sakyčiau geras. Dauguma, apie 90 nuošimčių, ėmė laikraštį be kalbų. Buvo labai palaikančių, daug geranoriškų šypsenų ir šiaip puikių reakcijų. Vienu metu pasijaučiau ne kaip Trakų rajone o kokiuose Telšiuose, ar Kupiškyje.
Erikas. Rokiškyje oras žadėjo lietų, bet su visų šventųjų pagalba jį pamatėme tik kelyje į namus. Labai padėjo Dalios ir Giedriaus patarimai renkantis vietą. Giedrius didvyriškai saugojo ir laikė pavėsinę per vėjo gūsius. Rimutė su šypsena kalbino žmones ir papuošė mūsų vyrišką kompaniją. Eilinį kartą nustebino Dobilas savo sugebėjimais originaliai pristatyti ir įteikti laikraštį. Renginyje žmonių buvo mažokai, gal kad jis trunka tris dienas. Pabaigoje mūsų dar laukė Giedriaus žmonos Danutės fantastiškai skanus pyragas.
Andrius. Jungtinė Kauno ir Kėdainių komanda dalino laikraščius Kaune rudens mugėje. Dalyvavo Matas, Mantas, Andrius, Remigijus, kėdainiškiai Edvardas, Andrius ir Matas bei Artūro mama. Dalinome laikraščius nuo 10 iki 14.30 val., po to surinkome palapinę ir dar porą valandų dalinau aš vienas.
Kęstutis. Papildomas maršrutas į Anykščius ir atgalios pasiteisino su kaupu. Perviliojus Daivą nuo Mindaugo, kuris kaip liūtas liko kovoti Širvintose, ir jai prisijungus prie mudviejų su Mariumi tapo aišku, kad prieš tris iš NS anykštėnai neturės šansų. Atgalios sustota Ažuožeriuose kur spaudžia obuolių sultis, Zaviesiškyje, Kavarske, Šventupėje ir Vidiškiuose. Laikraštis rado vietą krautuvėse, autobusų stotelių lentose, kavinėse ir namų pašto dėžutėse (saikingai).
Almantas. Į Plungę iš Vilniaus atvykau aš, Neringa ir Miglius. Iš Radviliškio – Kęstutis, iš Kuršėnų Audrius ir Vita. Taip pat prisijungė Kęstutis iš Mažeikių. Prieš statant palapinę teko pasiginčyti su renginio organizatoriais, kurie bandė mus nuvyti kažkur toliau. Pasakėme, kad statysime palapinę ten, kur netrukdysime kitiems dalyviams ir jeigu nori tegu kviečia policiją. Policija neatvyko. Prie palapinės buvo priėję savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai, bet bendravome labai draugiškai, ėmė laikraščius. Lietui įsismarkavus teko daryti beveik poros valandų pertrauką. Kai kurie iš komandos gana stipriai peršlapo, bet vėliau atrado kaip apsisaugoti nuo lietaus.
Laikraščius plungiškiai ėmė gana noriai, buvo palaikančių, žinančių Vytautą Radžvilą, keletas moterų paėmė daugiau laikraščių, kad padalintų savo aplinkoje. Sutikome vieno žymaus menininko anūką iš Klaipėdos, kuris rimtai domėjosi NS, apsikeitėme kontaktais. Abejingų buvo nedaug, priešiškų labai nedaug. Po šventės susitikome ir smagiai kartu papietavome su Rietavo komanda.
Mindaugas. Įspūdžiai iš Širvintų. Atvykome aš, Lidija G., Birutė ir Renatas. Vietoje dar prisijungė širvintiškis Vaclovas. Atvykome gan anksti. Moterys išėjo paplatinti laikraščių į artimesnius namus ir laiptines, o bendražygiai Renatas ir Vaclovas, vaikštinėdami šventės teritorijoje su laikraščiais, apdalino prekeivius. Bendražygiams besidarbuojant šventėje, likau palapinėje. Kaip ir anksčiau, teko atstovėti prieš pareigūnus teisę vykdyti politinę agitaciją. Vėliau su Kęstučiu telefonu sutarėme dėl Žemaitkiemio aplankymo „plano“. Tad, palikę Širvintose palapinėje Vaclovą ir Lidiją, išlėkėme su Renatu ir Birute į Žemaitkiemį, kur mus pasitiko Ernestas. Padalijome ir ten ,kol buvo užpildyta aplinka. Po valandos grįžome į Širvintas ir apie 15 val. iškeliavome namo.
Vaclovas. Kol Mindaugas kvalifikuotai kovojo su Širvintų merijos atstovais ir policininkais, Birutė, Lidija, Renatas ir aš prasidėjusioje miesto šventėje dalinome NS laikraščius. Dalyviai ir svečiai mums buvo geranoriški ir draugiški. Paimti laikraštį atsisakė vos vienas kitas. Priešingai ne vienas pasakė, kad žino NS ir mus palaiko. Sutikta širvintiškė, buvusi mokytoja, dėkojo už NS darbą Lietuvai ir sakė žinanti, kad Širvintų merė spaudžia savivaldybės įmonių darbuotojus ją palaikyti ir labai nemėgsta kitaip galvojančių. Merai ateina ir išeina, o gyventojai lieka ir nori matyti gyvenimą Lietuvoje teisingesnį ir šviesesnį.
Arnas. Rietavo komandą sudarė Alina, Valentinas, Jonas ir aš. Atvykus pylė lietus, todėl žmonių buvo mažai. Alina apdalino prekybininkus. Apie 12:00 val lietus sustojo, žmonių padaugėjo ir 13:30 atvyko miesto žmonių eisena, viskas atgimė. Jautėsi, kad tai pirmas mūsų rimtas pasirodymas, nes žinančių ir palaikančių mažai. Miestelio klebonas, dar keletas žmonių išsakė palaikymo žodžius. Vietiniame restorane susitikom su Plungėje dirbusia komanda ir kartu pavalgėme. Įdavėme pundelį laikraščių padalinti svečiams.
Alina. Paantrinsiu Arnui, kad žemaitiškas lietus mus kaip reikiant išprausė. Darbą pradėjome gana anksti, peršlapome taip, kad iš batų sunkėsi vanduo. Į namus grįžome vėlai iki kelių šlapiomis kojomis. Gal truputį ir per daug.
