Atsisveikindami su literatūros istoriku Juozu Girdzijausku, siūlome įžvalgų iš paskutinės Profesoriaus knygos – „Lietuvių literatūros vagoje“, kurią 2006-aisiais išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
savastis.lt
Prieš Naujuosius metus priimta sveikinti ir linkėti, kaip įprasta, ko trūksta ir ko norima. Nelaužydamas tradicijos, žvelgiu į Jus, broliai, matau Jūsų linksmas ir patenkintas akis. Negalima manyti, kad esate blogi, nematote, nesuprantate ar esate neraštingi. Bet istorinės vertės požiūriu to maža. Visuomet reikia apibrėžto viešumo: atjautos mumis tikėjusiais ir pasitikėjusiais, prisiminimo ir pagarbos savo praeičiai, drąsos, savo atminties istorijos darbų sąžinės suvedimo, savigarbos ir išdidumo savo valstybei ir harmoningos klausos išgirsti, kur ir kaip sukasi Lietuvos istorijos ratas kasdieninėje pasaulio maišatyje. Ir kontrolinis klausimas: „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusipelnė labiausiai korumpuoto 2014 m. politiko titulo. Taip nusprendė tarptautinė organizacija OCCRP, sudaryta iš korupcijos temomis rašančių reporterių, praneša [url=http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/vladimirui-putinui-suteikts-metu-pasaulio-korupcionieriaus-titulas-57-476158?cf=df]15min.lt[/url].
Bernardinai.lt
[em]Britų politikai mėgsta mojuoti prieš Putino nosį aukštai iškelta „vakarietiškų vertybių“ vėliava, tačiau tuo pat metu jie uoliai popina Rusijos oligarchus. Tokią išvadą daro Vokietijos dienraščio Frankfurter Allgemeine Zeitung komentatorius [url=http://www.faz.net/redaktion/jochen-buchsteiner-11104502.html]Jochenas Buchsteineris[/url] pabrėždamas, kad ne Jungtinė Karalystė, bet Vokietija yra tikroji Europos pasipriešinimo Putino Rusijai lyderė.[/em]
[em]1935 m. liepos 10 d. – 2014 m. gruodžio 30 d.[/em]
Gruodžio 30-ąją lietuvių ir žemaičių akademinė bendruomenė, Lietuvos visuomenė neteko Juozo Girdzijausko – Vilniaus universiteto profesoriaus, lietuvių literatūros ir kultūros istoriko, autoritetingiausio eilėdaros tyrėjo, ne vieną mokslininkų kartą išugdžiusio pedagogo, atkurtos Lietuvos Respublikos savanorio.
Atsisveikinti su Profesoriumi galima šiandien, sausio 2-ąją, nuo 13 valandos Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje. Velionis į Paupio kaimo kapinaites, esančias greta Raseinių, bus išlydėtas sausio 3-iąją, 11 valandą.
Minėdamas sausio 1-ąją, Lietuvos vėliavos dieną, pilietinis Tiesos.lt portalas paprašė kultūros istoriko, Seimo nario, buvusio disidento Algirdo Patacko priminti priesaikos prasmę.
[em]„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“[/em]
[em]Pilietinis Tiesos.lt portalas pirmąją 2015-ųjų dieną skelbia prieš septynerius metus priimtą Prahos deklaraciją ir viliasi, kad jo nuostatomis Lietuvos valstybės gyvenimas bus grindžiamas nuosekliau.[/em]
„Šiaurės Atėnai“
Italų filosofas Giorgio Agambenas [em]camp[/em] (koncentracijos stovyklą, gulagą) apibūdina kaip sąlygas, kai yra suspenduojamas įstatymas, suspenduojamos moralės normos, kultūros vertybės, o iš esmės – suspenduojamas, atšaukiamas žmogiškumas. Individas diskvalifikuojamas kaip pilietis (polio, valstybės subjektas), jis yra tam tikra prasme apleidžiamas tiek įstatymų, tiek visuomenės ir egzistuoja tik biologiniu lygmeniu. Tai yra sąlygos, kur apeliacija į įstatymą, moralę, teisingumą neturi prasmės. Ten, kur žmogiškumas „atšaukiamas“, galioja stipresniojo teisė, kurią charakterizuoja nešventoji trejybė – baimė, jėga ir galia. Agambenas tai vadina [em]bare life[/em].
[em]Šiandien, sausio 1-ąją, jau 48-ąjį kartą švenčiama Pasaulinė taikos diena. Šia proga tradiciškai skelbiamą popiežiaus žinią popiežius Pranciškus skyrė temai „nebe vergai, bet broliai“. Taip Šventasis Tėvas pratęsė praėjusių metų apmąstymus apie žmonių tarpusavio brolybę, apie tai, kad negalime egzistuoti vieni be kitų, kad iš tiesų augame, kai vienas kitą sutinkame kaip lygų orumu ir laisve, teisingume ir meilėje. Tačiau vieno asmens išnaudojimas ir pavergimas kito asmens labai sunkiai sužeidžia žmonių bendrystę ir pašaukimą lygiems, oriems, teisingiems tarpusavio santykiams.[/em]
[em]Šiemetinio laiško tema, rašo Pranciškus, yra pasiskolinta iš apaštalo Pauliaus laiško Filemonui, kurio apaštalas prašo priimti pastarajam priklausiusį vergą Onesimą kaip „brangų brolį“, nes jie abu yra krikščionys. Priklausymas Kristui, naujas krikščionio gyvenimas atnaujina visus tarpusavio santykius.[/em]
