2017

Vytautas Sinica. Lietuvos balsavimas dėl Jeruzalės – sunkiai atplaunama klaida

Komentarų: 45 / Autorius /

Lietuvos diplomatijoj šiandieninis balsavimas dėl Jeruzalės buvo vienas sunkiau atplaunamų puslapių. Balsas prieš JAV bandant įtikti ES lyderiams yra įvairiausiomis prasmėmis klaida. Santykiuose su Izraeliu (kaip ir su Lenkija) vargstame įsiteikinėdami dirbtinai kurstomuose klausimuose, tačiau duriame į nugarą tada, kai šioms šalims būna iš tiesų svarbu (Varšuvai – suverenumas, Izraeliui – Jeruzalė). Geopolitiškai klystame, nes einame prieš savo vienintelį saugumo garantą. Kai politologai pašneka, kad ir taip susimokame JAV tais 2 proc. gynybos išlaidoms, todėl galime balsuoti prieš partnerius ir su Putinu, šiaušiasi plaukai. Tą dar būtų galima daryti dėl iš principo teisingo reikalo, bet čia tikrai nebuvo tas atvejis. Užsienio politikos formuotojai tikrai nemano, kad Izraelis okupavo musulmonų etnines žemes – neapsimeskim. Istorinis teisingumas kaip tik priešingas. Itin ironiška, kad kaip tik Lietuva to nesupranta.

Liudvikas Jakimavičius. Kalėdinis etiudas, arba Jau laikas Lietuvai ir vėl susitikti su savim?

Komentarų: 12 / Autorius /

2017 m. gruodžio 18 d.

Metai ritasi į paskutinę Advento savaitę. Čia pat išsiilgta Kūčių vakarienė ir smagus Kalėdų klegesys namuose ir mieto gatvėse. Viskas tuoj pat, tuoj pat bus. Tokios trumpos mielos atostogėlės, atgaiva pavargusiai sielai po sunkių, pilnų įtampos metų.

Prisikaupė per juos daug šiukšlių, mizeriškos, šurmulingos nešvaros. Be Dievo pagalbos nelabai ir išsikapstysi. Nesinori apie tai ir kalbėti. Gal ir gerai, kad 2017-ieji nenusipelno būti kaip nors ypatingiau pažymėti kalendoriuje. Beveik niekiniai, neistoriški. Mūsų laimei, nieko reikšmingo, istoriško per šiuos metus neįvyko. Nei blogo, nei per daug gero. Neaišku, ko daugiau, – nėra kaip pasverti.

Vytautas Rubavičius. Ar pavyks pakeisti valstybės „mechanizmą“?

Komentarų: 35 / Autorius /

2017 m. gruodžio 19 d.

Svarstomi Vyriausybės metinės veiklos rezultatai. Vieniems gerų ir nepavykusių darbų balansas svyra į teigiamą pusę, kitiems atrodo menkesnis, tačiau nėra tokių svarstyklių, kurios imtų ir patikimais rodikliais tą balansą parodytų. Kai kurie pradėti darbai išsikvėpė neįsivažiavę, kai kas ir padaryta. Esama ir tokių, kurie kelia daug problemų, nes patys tikslai nėra deramai aptarti, juolab galimos jų siekio pasekmės. Pavyzdys – aukštojo mokslo „optimizavimas“. Tikima pačią reformos eigą esant dideliu visuomeniniu gėriu, o jau visus tos reformos tikslus patikima rinkos „malonei“ – juk siekiama, kad aukštasis mokslas kuo geriau tenkintų „rinkos poreikius“. Tik kol kas niekas dar nežino nei kokios rinkos, nei kokie tie poreikiai. Ypač mėgstama tikslų bei pasekmių neaiškumą pridengti madingu žodžiu – optimizacija. Suprantama, yra dalykų, kurie pasiduoda paprastiems optimizaciniams sprendimams, tačiau pertvarkos sveikatos apsaugos ir aukštojo mokslo sistemose yra didelės visuomeninės ir valstybinės svarbos sociokultūriniai vyksmai, kuriuos maunant ant vieno vadybinio optimizacijos kurpaliaus bus priskaldyta daug nenumatytų pasekmių. Biudžetas priimtas, tačiau ir jis nerodo jokių naujovių valstybės raidos strateginio planavimo srityje. Galima nujausti, kad visi „pertekliai“ radosi iš kainų kilimo, įvedus eurą. O euro įvedimas, kaip visi europiniai analitikai pripažįsta, buvo politinis projektas.

Socialinių tinklų galia? Vienas iš Stokholmo Pride vadovų galimai mokėjo už seksą su penkiolikmečiu, kiti vengė pranešti policijai, treti paviešino…

Komentarų: 5 / Autorius /

„Vienas iš LGBT judėjimo vadovų“ kaltinamas tuo, kad galimai mokėjęs už seksą su penkiolikmečiu. Tai jau ne tik skandalas, bet ir nusikaltimas. Tačiau ne mažiau skandalinga ir tai, kad Stokholmo Pride vadovybė, sužinojusi šią informaciją, vengė apie nusikaltimą pranešti policijai, rašo „Dagens Nyheter“ (DN). Ir, ko gera, taip pat nusikalstama? Tačiau informaciją paviešinus socialiniuose tinkluose, radosi ir valia veikti.

Katalonai ir vėl pasakė Ispanijai NE

Komentarų: 12 / Autorius /

Ketvirtadienį Katalonijoje vyko pirmalaikiai rinkimai, kuriais Madrido vyriausybė tikėjosi išblaškyti nepriklausomybės siekiančias jėgas ir taip išspręsti Ispaniją sukrėtusią konstitucinę krizę. Tačiau katalonai liko ištikimi savo svajonei ir neišgirdo raginimų išsaugoti vienybę su Ispanija – Katalonijos parlamente daugumą, tegul ir nedidelę, ir vėl užsitikrino nepriklausomybės siekiančios jėgos.

Tai reikštų sutrypti laisvę, kurią mes iškovojome, išparduoti savo šalį, savo Tėvynę

Komentarų: 12 / Autorius /

pozicija.org

Negaliu nepritarti Orianai

Gerb. Redakcija,

Esu nuolatinė „Pozicijos“ internetinio portalo skaitytoja. Malonu, kad liečiate pačias aktualiausias laikmečio temas ir jas nagrinėjate giliai ir visapusiškai. Su dideliu susidomėjimu perskaičiau ir straipsnius, kuriuose analizavote, ko gero, skaudžiausią mūsų dienų reiškinį – masinę lietuvių emigraciją svetur. Tačiau tyrinėdami šios blogybės šaknis ir ieškodami išeičių iš jos, dar per mažai liečiate kitą šios temos aspektą – svetimtaučių įvažiavimo į mūsų šalį aspektą. Ar sugebės imigrantai bent kiek kompensuoti žalą, padarytą šitaip darbo jėgos atžvilgiu nukraujavusiai mūsų visuomenei? Ar nesusiklostys kada nors tokia padėtis, apie kurią rašo garsi italų žurnalistė ir rašytoja Oriana Fallaci savo knygoje „Įniršis ir išdidumas“?

NE Tai reikštų sutrypti laisvę, kurią mes iškovojome, išparduoti savo šalį, savo Tėvynę

Parašykite komentarą / Autorius /

pozicija.org

Negaliu nepritarti Orianai

Gerb. Redakcija,

Esu nuolatinė „Pozicijos“ internetinio portalo skaitytoja. Malonu, kad liečiate pačias aktualiausias laikmečio temas ir jas nagrinėjate giliai ir visapusiškai. Su dideliu susidomėjimu perskaičiau ir straipsnius, kuriuose analizavote, ko gero, skaudžiausią mūsų dienų reiškinį – masinę lietuvių emigraciją svetur. Tačiau tyrinėdami šios blogybės šaknis ir ieškodami išeičių iš jos, dar per mažai liečiate kitą šios temos aspektą – svetimtaučių įvažiavimo į mūsų šalį aspektą. Ar sugebės imigrantai bent kiek kompensuoti žalą, padarytą šitaip darbo jėgos atžvilgiu nukraujavusiai mūsų visuomenei? Ar nesusiklostys kada nors tokia padėtis, apie kurią rašo garsi italų žurnalistė ir rašytoja Oriana Fallaci savo knygoje „Įniršis ir išdidumas“?

Garliavos šturmo liudytoją Darių Kaminicką teismas pripažino kaltu ir skyrė 70 MGL dydžio baudą

Komentarų: 15 / Autorius /

Kaip ir buvo galima tikėtis, šių metų gruodžio 22-ąją Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis pripažino Darių Kaminicką kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam 2 636,20 eurų baudą.

Taigi prireikė daugiau nei metų, kol buvo atkurtas šio teismo „prestižas“, taip skaudžiai paniekintas Gintauto Kaulakio – to paties teismo teisėjo, 2016 metų spalio 6 dieną priėmusio sprendimą išteisinti penkiolika ilgą laiką kartu su D. Kaminicku teistų Lietuvos piliečių, tą nelemtą 2012 metų gegužės 17 dienos rytą vis dar tikėjusių, jog teisingumas ir teisė triumfuos – prieš vaiką nebus naudojama prievarta: nei fizinė, nei psichologinė, bus paisoma ir pamatinių jo teisių. Deja.

Scroll to Top