2019
Per slenkstį su šimtmečio našta
Arvydas Praninskas | „Valstiečių laikraštis“ | 2018 m. gruodžio 31 d.
Už pečių palikome dar vienus metus. Kokie jie buvo Lietuvos gyvenime, susidedančiame iš mūsų visų džiaugsmų ir rūpesčių?
Į priekį ar atgal?
Artėdamas prie Naujųjų slenksčio dažnas mintyse atsigręžia į 2018-aisiais nueitą kelią, dar kartą bando pasverti sėkmes ir nesėkmes, prisiminti, kas buvo gera, ir pasistengti išmesti iš galvos tai, dėl ko šiais metais buvo labiausiai sielvartauta. Juk artėjantys 2019-ieji žadina naujas viltis, kelia naujus lūkesčius. Lygiai prieš metus taip atrodė ir pasitinkant 2018-uosius, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metus. Kad ir kaip norėtųsi ramesnę tarpušvenčio valandėlę neskubant įvertinti dar vienus nugyventus metus, tai padaryti kartais būna keblu, nes nesuklydus atskirti sėkmę nuo nesėkmės pavyksta tik sukaupusiems didelę gyvenimo patirtį. Juk tai, kas iš pradžių atrodė kaip nesėkmė, vėliau galbūt pražydo laimės žiedais, o išgyventas didelis džiaugsmas, žiūrėk, netikėtai susigėrė tarsi į smėlį, palikęs tik maudžiantį tuštumos jausmą.
Prisiminkime STT išvadas, padarytas kone prieš 2 metus įvertinus ikiteisminę įvaikinimo procedūrą antikorupciniu požiūriu. Ar kas pasikeitė?
2017 m. kovo 21 d.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai atliko ikiteisminės įvaikinimo procedūros antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad šis procesas turi teisinio reguliavimo spragų, leidžiančių užtęsti įvaikinimo procesą.
Spaudos konferencija apie tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje: Naujosios Zelandijos atvejis – „Vsio zakonno“, bet ar žmogiška? (vaizdo įrašas)
Jūsų dėmesiui – Seimo nario Mindaugo Puidoko spaudos konferencija, skirta aptarti tarptautinio įvaikinimo problemas Lietuvoje ir mergaitės įvaikinimo Naujojoje Zelandijoje atvejį. Dalyvauja Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas, advokatas Bronius Varsackis ir mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas.
Piliečių telkimasis rodo: nomenklatūra priartėjo prie pavojingos ribos
pozicija.org
Metų pabaigoje (2018-12-07) Tautos forumas ir kitos Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipimesi į Lietuvos Respublikos prezidentę, Seimo pirmininką, Seimo frakcijas, Vyriausybę ir socialinės apsaugos ministrą reikalavo keisti iš esmės arba panaikinti Lietuvos Vaiko teisių apsaugos įstatymą. Reikalavime pažymėta, kad Įstatymas priimtas: 1) neatsižvelgiant į ES valstybių vaiko teisių apsaugos patirties įvairovę; 2) į Lietuvos ir Skandinavijos valstybių žmonių gyvenimo sąlygų skirtumus; 3) moksliniu požiūriu abejotiną šių šalių praktiką; 4) tenkinant reikalavimus lobistinių grupių ir tariamai vaiko teisėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, kurių pagrindinis gyvavimo šaltinis – valstybės ir įvairių tarptautinių fondų skiriamos lėšos; 4) spaudžiant žiniasklaidai, kurios dalis galimai atstovauja lobistinių grupių interesams.
Įrašas, atskleidžiantis, kaip neprofesionaliai ir nekonstruktyviai veikia vaikų teisių tarnybos
Jūsų dėmesiui siūlome Irmanto Spano vardu You Tube gruodžio 22 dieną paskelbtą video įrašą, kurį per Utenos Vaiko teisių skyriaus posėdį padarė pats tėvas, siekiantis susigrąžinti vaiką, prieš mėnesį išplėštą iš šeimos ir apgyvendintą globos namuose, ir apginti visos šeimos teises į privatų gyvenimą.
Algimantas Rusteika. Tautinės ekonominės politikos atmintinė
1. Gerus ir pelningus valstybės verslus parduoti už litą ar eurą, primokant visokiomis lengvatomis ir paskatinimais. Blogiausiu atveju – už kainą, kurią atėjęs randi privatizuoto objekto seifuose ir banko sąskaitose, už tokį vargą atleidžiant nuo kokių nors mokesčių.
2. Prie progos ar be jokios progos kalbėti ir kalbėti apie „investicinę aplinką“ ir kitas abrakadabras, o vis naujais draudimais, mokesčiais, „tvarkomis“, ribojimais ir reglamentavimais daryti viską, kad tik dideli svetimieji ateitų į dykai(?) dalinamus objektus ir nususintus objektus.
Tomas Bakučionis. Sudie 2018-ieji, sveiki – 2019-ieji!.., arba Jubiliejinės pagirios
Ironiška ir sykiu graudu, kad Lietuvos valstybės 100-mečio metai prasidėjo ne kuo kitu, o KGB agentų skandalu, tačiau KGB agentais buvo apšaukti ne kokie nors politikai ar viešoje erdvėje besireiškiantys influenceriai, tačiau Lietuvos kultūrai ir dvasiniam paveldui pastarąjį penkiasdešimtmetį bene labiausiai nusipelnę menininkai – Donatas Banionis ir Saulius Sondeckis. Nors nuo jų išėjimo Anapilin jau buvo prabėgę keleri metai, tačiau Lietuvoje yra tokia institucija kaip LGGRTC (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras), kuri be didesnių tyrimų ir analizių, vadovaudamasi kažkokio KGB jefreitoriaus darbine špargalka (atsiprašau – paruoštuke) be jokių skrupulų šiuos menininkus paskelbė „bendradarbiavusių su KGB“ sąraše.
Vilties Lietuva. Sausio 13-ajai atminti: dienos, kai buvome vieningi
Kai stovėjome ir nesitraukėme, buvom vieningi ir drąsūs, jautėmės teisūs ir neatsiprašinėjome…