2021

Vilniaus universitetas išmes iš bendrabučių galimybių paso neturinčius studentus

Komentarų: 8 / Autorius /

Greta Burlėgaitė | alfa.lt

Galimybių paso neturintys studentai privalės išsikraustyti iš Vilniaus universiteto (VU) bendrabučių. Teisininkas tikina, kad aukštosios mokyklos turi valstybės suteiktą autonomiją tokiais klausimais, todėl „tai yra teisėta, kad ir kaip tai būtų nelabai žmogiška“.

VU nusprendė, kad jų bendrabučiuose gyvens tik galimybių pasą turintys studentai. Universiteto studentai įpareigoti iki penktadienio vakaro pateikti galiojantį galimybių pasą, kitu atveju apgyvendinimo sutartys bus nutraukiamos vienašališkai.

Advokatas Remigijus Rinkevičius tikina, kad universitetas priimdamas tokį sprendimą nepažeidė įstatymų, nes aukštosios mokyklos turi valstybės suteiktą autonomiją.

Mokslo ir studijų priimtame įstatyme teigiama, kad „Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve“.

Dovilas Petkus. Svarbiausi 2021 m. politiniai įvykiai Lietuvoje: protestai, migracijos krizė ir „vertybinės“ užsienio politikos rezultatai

Komentarų: 1 / Autorius /

laikmetis.lt

Vakcinacija

2021 m. pavasarį pradėta masinė Lietuvos gyventojų vakcinacija nuo COVID – 19. Kartu su ja pradėta kontroversiškai vertinama vakcinacijos skatinimo kampanija. Vakcinacija suskaldė Lietuvos visuomenę, o vis labiau griežtėjantys reikalavimai nevakcinuotiems gyventojams iššaukė masinio nepasitenkinimo bangą ir protestus.

Nuolat keitėsi ir valdžios pozicija skiepijimo atžvilgiu. Anksčiau valdžios atstovai drauge su ekspertais tikino, kad visuotiniam imunitetui įgyti užteks to, jog 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų pasiskiepytų dviem dozėmis. Vėliau šis skaičius būtinam imunitetui pakilo iki 90 proc., o metų pabaigoje pranešta, kad dėl imuniteto teks skiepytis trečiąkart.

Vytautas Sinica. LRT atgaivino laidą „Kas geresnio, premjere?“

Komentarų: 15 / Autorius /

Gūdžiais LDDP restauracijos laikais tuometėje LRT buvo laida „Kas geresnio, premjere?“, kur vedėjui paslaugiai klausinėjant, premjeras pasakodavo, kaip jam atrodė procesai Lietuvoje. Pokalbiai negarsėjo kritiškumu.

Dabar gi LRT pasijautė taip pagerbta premjerės dalyvavimo forumo laidoje, kad Pumprickaitė užleidžia jai vedėjos vietą. Žinoma, per įžūlu norėti, kad premjerė būtų kaip lygi tarp lygių dalyvė pagal įprastą laidos formatą. Žinoma, skubėkime suprasti, ją pastatė į vedėjos vietą ne kad vestų laidą, o kad atsakinėtų į politologų ir žurnalistų klausimus.

Staigmena: CDC (Amerikos ligų prevencijos ir kontrolės centras) nebepripažįsta PGR testo kaip pagrįsto „patvirtintų Covid-19 atvejų“ nustatymo metodo

Komentarų: 9 / Autorius /

Prof. Michel Chossudovsky

PGR yra procesas. Jis nesako jums, kad sergate.
Dr. Kary Mullis, Nobelio laureatas ir RL-PGR (realaus laiko PGR) išradėjas

Šis piktnaudžiavimas RL-PGR technika taikomas kaip negailestinga ir tyčinė strategija kai kurioms vyriausybėms pateisinti perteklines priemones, pvz., daugelio konstitucinių teisių pažeidimą, … pandemijos pretekstu, paremtu teigiamų RL-PGR testų skaičiumi, o ne realiu pacientų skaičiumi.
Dr. Pascal Sacré, belgų gydytojas, besispecializuojantis kritinių būklių gydime, ir žinomas visuomenės sveikatos analitikas

Mirė atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, partizanas Bronislovas Juospaitis-Direktorius

Komentarų: 20 / Autorius /

Tekstas paskelbtas Lietuvos Gyventojų Genicido ir Rezistencijos tyrimo centro Facebook paskyroje.

2021 m. gruodžio 27 d., eidamas 97-uosius metus mirė Lietuvos laisvės kovų dalyvis, atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, partizanas Bronislovas Juospaitis-Direktorius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras reiškia nuoširdžią užuojautą Velionio šeimai, artimiesiems, bendražygiams ir visiems Lietuvos žmonėms, kam ši netektis skaudi.

Korėjiečiai išėjo į demonstracijas dėl mirčių po vakcinų

Komentarų: 10 / Autorius /

Pietų Korėjoje vyko demonstracijos, kad atkreiptų dėmesį į tai, kad daug žmonių mirė po vakcinacijos nuo Covid-19, praneša RT.

Buvo pranešama apie daugiau nei 1000 netrukus po vakcinos suleidimo mirusių žmonių, bet vyriausybė ryšį tarp skiepijimo ir mirties atvejų patvirtino tik mažesniam atvejų skaičiui.

Demonstrantai susirinko Busane sekmadienį po to, kai panaši manifestacija vyko per Kalėdas Seule, rašė RT.

Vytautas Radžvilas. Žodžio ,,katastrofa“ nederėtų bijoti ir vengti: byra ,,Lietuvos valstybę“ imituojančio statinio fasadas

Komentarų: 19 / Autorius /

Be ideologinių iliuzijų ir saviapgaulės vertinant dabartinę Lietuvos padėtį belieka pripažinti, kad prieita tokio paties moralinio ir politinio sąstingio bei santvarkos perpuvimo stadija, kokia buvo pasiekta okupacinio režimo laikais Sąjūdžio išvakarėse.

Neseniai paskelbtame interviu mėginau parodyti, kad tai yra prieš tris dešimtmečius vykusių įvykių – tuo metu priimtų sprendimų ir padarytų veiksmų – dėsningas ir neišvengiamas rezultatas. Tai, kas iš įpročio vadinama ,,Lietuvos valstybe“, yra savaime jau byrančio ją imituojančio statinio fasadas, kuris sugrius kaip kortų namelis vos pūstelėjus stipresniam geopolitinės audros gūsiui.

Politikę nuteisė už šalies gynybą

Komentarų: 5 / Autorius /

Ričardas Čekutis | respublika.lt

Danijos parlamentas balsavo už buvusios migracijos ministrės Inger Stojberg pašalinimą iš parlamento, o praėjusią savaitę ji buvo nuteista dėl nelegalių migrantų „teisių pažeidimo”, neva išskiriant prieglobsčio prašančias poras. Absurdiškas procesas prieš nacionalinius interesus gynusią politikę tik išryškino valdančiojo elito veidmainystę.

A. Svitojus: dauguma žemdirbių palaikytų ambicingesnį, nei siūloma tiesioginių išmokų ribojimą – 60 tūkst. eurų subjektui

Komentarų: 1 / Autorius /

agroeta.lt

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) gruodžio 22 dieną rinkosi į paskutinį šiais metais posėdį. Darbotvarkė įtempta: Vyriausybės siūlomi teisės aktų pakeitimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų tobulinimo, parlamentinės kontrolės klausimai – dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planuojamų logistikos centrų. Iškyla ir naujų aštrių klausimų, praneša Žemės ūkio rūmai.

Vengrijos šeimos politikos sėkmės istorija: ekonominiai ir teisiniai aspektai

Komentarų: 1 / Autorius /

laikmetis.lt

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Europos Tarybos susitikime Briuselyje pažadėjo ginti „šeimų interesus“. ES spaudžiant šalis nares priimti būsto ir automobilių apmokestinimą, Vengrijos vadovas pareiškė laikysiantis šeimai draugiškos politikos. Tokie pareiškimai neturėtų stebinti, nes Orbanas per pastarąjį dešimtmetį sugebėjo konservatyvią ideologiją perkelti iš teorijos į praktiką.

Net ir nekurdamas „gerovės valstybės“ V. Orbanas sugebėjo ištraukti šalį iš visiško demografinio nuosmukio. Santuokų skaičius ir gimstamumas šalyje sparčiai auga, kas ir buvo pagrindinis Fidesz vyriausybės tikslas.

2018 m. Vokietijos kairiųjų Heinrich Böll Stiftung institutas pareiškė, kad Vengrijos šeimos politika yra „per mažai socialinė“ ir turėtų būti grįsta didesniu perskirstymu. Ironiška, kad būtent šio instituto pastebėjimai tapo pripažinimu, kad gali egzistuoti ir kita, didesnio socializmo nereikalaujanti šeimos politika, kurią vykdė Vengrijos šeimų ministrė Katalin Novak. Pagalbos šeimai sistema, kuri yra grįsta gausiai šeimai palankia mokesčių sistema, subsidijomis konkretiems pirkiniams, pavyzdžiui, didesniam automobiliui įsigyti ir trejus metus trunkančios motinystės arba tėvystės išmokos pasirodė dar efektyvesnė nei didesnio perskirstymo ar išmokų už vaikus sistema.

Scroll to Top