Kai išgirstame dažnai kartojamą ir jau nuvalkiotą frazę „nesigręžiokime į praeitį, geriau žvelkime į ateitį” atsiminkime, kad tai netiesa.
Šitaip galima pasakyti tik nuoširdžiai nesuprantant arba turint piktų kėslų.
Praeitis niekada nepraeina. Ji yra jėga, stumianti mus į ateitį.
Landsbergio vaidmuo sąjūdžio pradžioje ir jo žlugimo pabaigoje. Kodėl Lietuvos likimas pakrypo tokiu keliu, nors buvo kitų alternatyvų…
Susitelkti grynai į Landsbergio asmenybę būtų milžiniška klaida. Tokio pobūdžio, rango ir veiklumo žmonės atsiranda tada, kai ateina jų laikas ir kai jų ai kam reikia. Jis nebūtų pademonstravęs tokio ilgaamžiškumo, jeigu nebūtų atlikęs tam tikro vaidmens. Lemiamais momentais jį iš tikrųjų paremdavo įtakingos jėgos.
Šiam žmogui nejaučiu jokio priešiškumo juo labiau neapykantos, kurią jam jaučia daugelis Lietuvos žmonių. Pastaroji nuostata net labi pavojinga, nes kai kurios nuostatos yra pvz., atsikratykime Landsbergio ir Lietuvos problemos išsispręs. Meilė Lietuvai ir atsakomybė už tautos likimą turėtų už tautos likimą turėtų būti stipresnė už šią neapykantą.