Aleksandras Nemunaitis. Municipalinė veikla
NeRedaguota
Pradėsim kalbėti apie politiką sostinėje. Trumpa pokyčiai po pokyčių apžvalga.
2022
Anthony Esolen. Tradicija yra gyva, o modernizmas – miręs
katalikutradicija.lt
Man atrodo, kad dabartinius konfliktus Bažnyčioje, kurie turi analogus kitur – mokyklose ir universitetuose, mene, savo pačių istorijos traktavime ir ypatingai sekuliarioje politikoje – mes kovojame, gal net patys to nesuprasdami, dėl tikrovės. Visi sutarsime, kad yra blogai gyvą žmogų pririšti prie mirusiojo, taip leidžiant jam apsikrėsti ir lėtai mirti. Bet čia kyla klausimas – kas yra tasai miręs dalykas?
Kritikuojamas siūlymas finansavimą skirti tik trumpalaikių rezultatų siekiančioms organizacijoms
propatria.lt
Š. m. sausio 4 d. pelno nesiekiančios advokacijos veiklą vykdančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į kelis Seimo komitetus, ragindamos nepritarti įstatymo pakeitimui, kuriuo iš visuomeninių organizacijų finansavimo konkursų kaip netinkamos faktiškai būtų pašalintos visos visuomeninių interesų gynimu užsiimančios organizacijos. Tokie pokyčiai įvyktų pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užregistruotiems Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimams.
Audrius Bačiulis. Pasidžiaugėt Kazachstano liaudies kova prieš Nazarbajeva ir už demokratiją?
Veidaknygė
Na ką – pasidžiaugėt Kazachstano liaudies kova prieš Nazarbajeva ir už demokratiją? Putinas irgi pasidžiaugė 🙂
Kaip žinome iš patirties Karabache, Rusija visą laiką parengtyje laiko atskirąją 15-ąją motorizuotų šaulių (taikdarių) brigadą ir yra pagrindine ODKB taikos palaikymo pajėgų formuotoja.
Lietuvos ekonomika lekia į prarają: po konflikto su Kinija milijoniniai nuostoliai
Vidmantas Misevičius | respublika.lt
Dėl valdančiųjų sukurto konflikto su Kinija verslas jau patiria milijoninius nuostolius, kurie ir toliau augs. Jeigu skubiai nebus rasta išeitis iš padėties, į kurią Lietuvą įstūmė trumparegiški valdžios veiksmai, šalies ekonomikos laukia rimtas sukrėtimas. Apie tai pokalbyje su „Vakaro žiniomis” perspėja Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Kęstutis Černeckas.
Skeptiškai vertinate Lietuvos perspektyvas. Kodėl?
Visiems, matantiems realią padėtį, akivaizdu, kad Lietuva mūšį su Kinija pralaimi jam dar neprasidėjus. Be to, tai turės ilgalaikes pasekmes ne tik globaliai politikai, bet ir skaudžiai smogs mūsų šalies ūkiui.
Nors nuo diplomatinio konflikto eskalavimo pradžios praėjo keturi mėnesiai, tačiau iki šiol Lietuvoje niekas nedrįsta prisiimti atsakomybės.
Smūgis Lenkijos tautinių mažumų švietimui
punskas.pl
2021 metų gruodžio 17 dieną Lenkijos Seimas priėmė sprendimą sumažinti subsidijas tautinių mažumų švietimui. Šiais metais jos bus beveik 40 mln. zl mažesnės nei pernai. Taip pasielgta ne ekonominiais ar taupymo, bet politiniais sumetimais (2022 m. subvencijos Lenkijos mokykloms numatytos 1 milijardu zlotų didesnės nei pernai). Lenkijos Seimo sprendimas buvo taikytas pirmiausia vokiečių tautinei mažumai, bet dėl jo, atrodo, nukentės lietuvių, baltarusių, ukrainiečių bei kitų tautinių ir etninių mažumų švietimas.
Hab. dr. Ingė Lukšaitė. Dar kartą apie paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams
laikmetis.lt
Reformatų sodą, Vilniuje, tamsiausiuoju metų laiku puošė spalvų fontanas, įrengtas toje vietoje, kur iškils paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Nuo paminklo projekto patvirtinimo praėjo ketveri metai. Per tą laiką būta daug posėdžių, svarstymų.
Baigiantis 2021-iesiems įvyko bendras Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos (Draugijos), Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) ir Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) atstovų posėdis dėl paminklo meninės visumos vertinimo. Paminklo užsakovui – Draugijai (kartu su 5 kolegomis) atstovaujanti doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė posėdyje išsamiai pristatė paminklo statybos būklę, pastabas ir pageidavimus autoriams. Kadangi paminklas statomas visuomenės lėšomis, neabejojame, kad visuomenei verta su šiomis mintimis susipažinti.
Aleksandras Nemunaitis. Už kiek Vilnius nugriaus stadioną?
Vakar per praktiškai visas žiniasklaidos priemones buvo džiaugsmingai pranešta, kad pagaliau prie Vilniaus Akropolio pradėti senojo stadiono likučių griovimo darbai.
Per lrt.lt, lrytas.lt, vz.lt ir net TV3 Žinias buvo vardinama ir suma, kiek mums kainuos griovimo darbai. Vicemeras Benkunskas drąsiai vardino 300 tūkst. sumą (~600 tūkst griovèjai dar gaus pardavus betoną ir armatūrą) ir tai yra MELAS!
Kardinolas J.-C. Hollerich ragina bažnyčiose įvesti galimybių pasus
laikmetis.lt
Kardinolas Jean-Claude Hollerich (Žanas Klodas Holerišas) sakė, kad kunigai, kurie priešinosi karantino apribojimams, sukėlė „skausmą ir dezorientaciją.“
Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijai vadovaujantis kardinolas paragino įvesti galimybių pasus bažnyčiose, kad būtų galima dalyvauti religinėse apeigose. Liuksemburgo kardinolas Jean-Claud Hollerich, einantis ES šalių vyskupų konferencijų (toliau COMECE) pirmininko pareigas, paragino katalikų kunigus, kurie priešinosi koronaviruso apribojimams, juos palaikyti.
Prof. Kazimieras Župerka: „Ar Jūs durną mane matot?“. Apie „lyčiai jautrios kalbos“ pradmenis
respublika.lt
Feministinio lingvistinio aktyvizmo padaras
Klasikinio feminizmo pagrindinis teiginys – lyčių lygybė. Idėja graži, pamatuota, bet jos įgyvendinimas yra virtęs sumaištimi, neretai – absurdu. Ypač sutelktomis pajėgomis reikėtų stabdyti vieną feminizmo apraišką – jo brovimąsi į kalbą, t. y. feministinį lingvistinį aktyvizmą, užsimotą lietuvių kalbos vartosenos pertvarką. Tas aktyvizmas Lietuvoje akivaizdžiau reiškiasi jau antras dešimtmetis (žr. jo apžvalgą Reginos Kvašytės, Džiuljetos Maskuliūnienės ir Kazimiero Župerkos mokslo populiarinimo studijoje „Apie žodžio korektiškumą: sãva ir importuota”. Vilnius: „Žuvėdra”, 2021).
„Iškiliausias”, tarsi apibendrinantis vieną nueitą veiklos tarpsnį, lingvistinio feminizmo padaras yra 2020 metais Vilniaus universiteto senato priimtos „Lyčiai jautrios kalbos gairės” (toliau – „Gairės”). Viešojoje erdvėje jas neigiamai įvertino ne vienas filosofų, kalbininkų, rašytojų, vertėjų, žurnalistų luomo atstovas. Reaguodama į „Gairių” įtvirtinimą universitete, pareiškimą „Dėl mokslo ir studijų ideologizavimo aukštosiose mokyklose” paskelbė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, spaudoje pasirodė nemažas „Gairėms” nepritariančiųjų sąrašas.