Kaip pagrįstai tikėjosi visi nuovokūs sumanios šalies piliečiai, makabriškai 2013 metų rudenį, per patį Hallovyną prasidėjusi garsiausių Lietuvos „skiepų“ istorija baigėsi laimingai. 2015-ųjų sausio 13-osios išvakarėse buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, kolegiškai pasidalinusi su BNS žurnalistais slapta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, buvo iškilmingai Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinta dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.
Šią džiugią žinią primoji visuomenei pranešė agentūra BNS. Pasak agentūros, po posėdžio žurnalistų pakalbintas bylos pranešėjas, teisėjas Miroslavas Gvozdovičius pasakęs: „teismas nenustatė, jog yra objektyvių duomenų, kad buvusi kaltinamoji Daiva Ulbinaitė padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir atskleidė valstybės paslaptį.“
Vėliau teisėjas M. Gvozdovičius, BNS teigimu, paaiškinęs, kad teismas yra žengęs ir drąsesnį žingsnį. „Teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, įrodymus, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, surinktų daiktinių įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad vis dėlto D. Ulbinaitė nepadarė anksčiau minėtų nusikalstamų veikų“, – BNS agentūrai sakęs M. Gvozdovičius.
Atidesniam skaitytojui toks BNS agentūros pranešimas palieka dviprasmišką įspūdį: taip ir lieka neaišku, ar D. Ulbinaitė buvo išteisinta dėl to, kad teismas nesugebėjo nustatyti, jog yra objektyvių duomenų, įrodančių Daivai Ulbinaitei inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ar dėl to, kad ji jų tiesiog „nepadarė“, t.y. dėl to, kad teismas nustatė, jog ji nenutekino slaptos informacijos.
Šią teismo sprendimo dviprasmybę sustiprina ir BNS pranešime pateikta teismo sprendimo argumentacija. Visų pirma, teismas neįpareigojo slaptą informaciją paviešinusios BNS vyriausiosios redaktorės Jūratės Damulytės-Semėnienės atskleisti savo informacijos šaltinio. Teismas pasirėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią atskleisti informacijos šaltinį galima įpareigoti tik „dėl ypatingų aplinkybių, kurios kelia grėsmę gyvybiškai svarbiam visuomenės interesui“.
Kaip rašo BNS, Vilniaus apylinkės teismas „tokių aplinkybių nenustatė“, tad suprantama, kodėl ir neįpareigojo. Tačiau visiems, kurie prisimena, nuo kokių prezidentės pareiškimų ši „skiepų“ istorija prasidėjo, tokia teismo negalia turėtų pasirodyti daugiau negu keista.
Be to, paaiškėjo, jog dalį prokuratūros pateiktų įrodymų – telefoninių pokalbių įrašų – teko atmesti, nes Vilniaus apygardos teismas yra pripažinęs juos neteisėtais.
Kaip žurnalistams sakė teisėja Irma Randakevičienė, be šių, buvo pateikta ir kitų įrodymų, t. y. liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga. Tačiau, teisėjos teigimu, teismas rėmęsi tik rašytine medžiaga. „Rašytinėje medžiagoje yra pokalbių išklotinės, frazės, kaip matyti, ten yra aptakios, tikrai nieko konkretaus nėra. Apie valstybės paslaptį tikrai nėra kalbama. Taip kad įrodymų visuma rodo, kad tikrai nėra kaltės“, – žurnalistams tvirtino teisėja I. Randakevičienė.
Beje, prokuroras prašė apklausti ir šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, tačiau teisėjai jo prašymą atmetė.
Kaip žurnalistams paaiškino teisėja I. Randakevičienė, Baudžiamojo proceso kodekse tokia norma egzistuoja, tačiau, kaip rašoma BNS pranešime, „šalies vadovai galėtų būti apklausiami tik „neatidėliotinais atvejais“ tuomet, jei asmuo žinotų tiesiogines aplinkybes, susijusias su byla.“ I. Randakevičienės teigimu, teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą ir apklausęs liudytojus, nustatė, kad „tikrai tiesioginių aplinkybių prezidentė nežino“. Todėl „tikrai nebuvo jokio reikalo apklausti prezidentę, tai būtų perteklinis veiksmas“, – tvirtino teisėja.
Teisėjo M. Gvozdovičiaus teigimu, byloje buvo įvertinta ir filmuota medžiaga iš prezidentūros, kurioje matyti, kaip D. Ulbinaitė kopijuoja dokumentus.
„Matyti, kad D. Ulbinaitė, būdama tam tikrose patalpose su tam tikrais dokumentais, daro jų kopijas. Teismo vertinimu, tai tėra prielaida – nebuvo matomi jokie rekvizitai, užrašai, tik pluošteliai popieriaus dokumentų, kurie buvo spausdinami ir teikiami naudojimui. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jos ekscelencija prezidentė tuo metu ruošėsi vizitui į Latviją – tuo metu tai buvo įprastinis darbas prezidentei ruošiantis vizitui į užsienį“, – žurnalistams sakė teisėjas.
Kaltinimus palaikęs prokuroras Gintas Ivanauskas žadėjo sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui, neva todėl, kad tokio pobūdžio bylose būtų suformuotas precedentas.
„Tokio pobūdžio bylos nėra dažnos Lietuvoje, turėtų būti tam tikra praktika formuojama. Todėl manyčiau, kad tikslinga būtų skųsti šį sprendimą, kad būtų pasisakyta, ar išties nepakanka duomenų ir įrodymų, kuriuos teismas atmetė, pagrįsti kaltinimams“, – BNS teigimu, žurnalistams sakęs G. Ivanauskas.
Pati išteisintoji visus patikino, kad ji tikėjosi būtent tokio teismo sprendimo: „Niekam – nei valstybei, nei Lietuvos žmonėms – nesu padariusi nė menkiausios žalos, todėl tokio teismo sprendimo ir tikėjausi […]. Svarbiausia, kad ir žurnalistai šiandien nebijos būti žurnalistais“, – teigė D. Ulbinaitė.
Tiesos.lt primena, kad Generalinė prokuratūra siūlė teismui D. Ulbinaitę pripažinti kalta dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo bei skirti jai išties švelnią bausmę – 9 tūkst. 420 eurų baudą.
Tos pačios dienos pavakare BNS išplatino ir kitą pranešimą, kurio pagrindinė žinia dar džiugesnė – pasirodo, prezidentė D. Grybauskaitė palieka atviras duris išteisinamojo nuosprendžio sulaukusiai buvusiai savo patarėjai D. Ulbinaitei.
„Teismo sprendimas atveria kelią Daivai Ulbinaitei vėl grįžti į valstybės tarnybą. Tik nuo Daivos Ulbinaitės priklauso, ar ji norėtų grįžti dirbti į prezidentūrą“, – pirmadienį tvirtino prezidentė D. Grybauskaitė.
„Prezidentė D. Ulbinaitės darbą vertino labai gerai“, – teigiama prezidentės spaudos tarnybos BNS perduotame komentare. Jame taip pat nurodoma, kad D. Ulbinaitei iškelta baudžiamoji byla prezidentei „nuo pat pradžių atrodė absurdiška“.
Kodėl nutekinta slapta informacija ir pats jos nutekinimo faktas 2013-ųjų rudenį pačios D. Grybauskaitės buvo pateikta kaip didelė grėsmė valstybei, deja, nutyli ne tik BNS, ir bet prezidentės spaudos tarnyba.
Daugiau apie prezidentės D. Grybauskaitės „skiepų istoriją“ ir D. Ulbinaitės vaidmenį juose skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:
D.Grybauskaitė ir VSD pradėjo rinkimų kampaniją per Heloviną
V. Landsbergis: VSD padedama D. Grybauskaitė pasiskiepijo
Vytautas Landsbergis: „Atsikniskit, pavidolei!“
Nepavykę D.Grybauskaitės skiepai: prezidentės komanda verčia Lietuvos valstybę absurdo teatru
Darius Kuolys: Lietuva verčiama mažąja Rusija
Valstybę kompromituojanti makabriška kriminalinė istorija virto… muilo opera?
Nepavykę D.Grybauskaitės skiepai: prezidentės komanda verčia Lietuvos valstybę absurdo teatru
Nesėkmingai „pasiskiepijusi“ D.Grybauskaitė atsisako duoti parodymus prokurorams
Pilietis Dočys rinkimuose meta pirštinę Grybauskaitei, Balsiui ir Zuokui
D.Grybauskaitės „skiepų“ byloje po VSD pareigūnų apklaustos prezidentės patarėjos
Liudvikas Jakimavičius. „Skiepų“ metastazės (II): D.Grybauskaitės studijų rebusai