Iškilus viešumon faktui, kad Švėkšnos specialiojo ugdymo centre valstybės globojami vaikai pardavinėjami ir verčiami teikti prostitucijos paslaugas, ima aiškėti šokiruojančios šio nusikaltimo aplinkybės.
Centro direktorė Laima Navickienė žiniasklaidai prasitarė, kad dėl jos globojamų mergaičių seksualinio išnaudojimo policijai per dvejus metus yra parašiusi net 18 pranešimų.
Centro psichologė Rosita Katauskienė „Veido“ žurnalistei Jūratei Kiliulienei atskleidė dar daugiau Švėkšnoje vykusių nusikaltimų detalių. Jos teigimu, pirmąkart į policiją buvo kreiptasi dar 2013 metų vasarį, kai centro darbuotojai sužinojo apie vienos mergaitės patirtą seksualinį išnaudojimą. Po to centro direktorė nuolat kreipdavosi į teisėsaugą, pranešdama apie svetimų vyrų viešnages įstaigos teritorijoje, apie mergaičių dingimą.
Psichologė R. Katauskienė liudija: „Vien dėl dviejų vyriškių, kuriuos galėjome įvardyti vardais ir pavardėmis, kreipėmės septynis kartus. Ir jie, ir visi kiti vyrai – ne vietiniai, atvažiuodavo iš Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų, dažnai ir gana brangiais automobiliais“. Pasak jos, dalis klientų elgdavosi agresyviai – įvažiuodavo į centro teritoriją, naktimis verždavosi į bendrabutį. Tokių atvejų buvusi daugybė – centro darbuotojai daug kartų kviesdavęsi policiją. Psichologės teigimu, centro direktorė buvo perdavusi policijos pareigūnams kai kurių klientų pavardes, jų mobiliųjų telefonų numerius, automobilių, kuriais buvo išsivežami parduoti vaikai, numerius. Tačiau Šilutės policijos komisariatas net nepradėdavęs ikiteisminių tyrimų.
Akivaizdžiai vilkino nusikaltimų prieš vaikus tyrimą ir 2014 metų liepą jo kontrolę perėmusi Klaipėdos apygardos prokuratūra. Šios prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas mėgino „Veido“ žurnalistei pateisinti policijos neveiklumą: „Gal jiems trūko kokių nors duomenų, gal neapibendrino visos gautos medžiagos. Kol kas man sunku atsakyti, kodėl pareigūnai delsė“.
Šioje prekybos vaikais istorijoje stebina ne tik teisėtvarkos, bet ir Lietuvos politikų bei aukščiausių pareigūnų elgesys. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl padarytų šiurpių nusikaltimų kreipėsi ne į generalinį prokurorą Darių Valį, ne į generalinį policijos komisarą Liną Pernavą, ne į vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį, bet į visuomenininkus bei Švietimo ir mokslo ministeriją.
D. Grybauskaitė viešai susirūpino ne nusikaltimų ištyrimu, bet skubiu Švėkšnos ugdymo centro perdavimu Švietimo ir mokslo ministerijai bei jo pertvarkymu. Tiesa, žiniasklaidai prezidentė pareiškė, kad Švėkšnos centre vykdavusios prabangios politikų puotos, tačiau ten lėbavusių politikų pavardžių visuomenei neatskleidė.
Kodėl į policijos ir prokuratūros nusikalstamą aplaidumą iki šiol nekreipia dėmesio Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetai, piliečiams tenka tik spėlioti. Kaip policijos ir prokurorų veiksmus dangstant šiurpius nusikaltimus vertina S. Skvernelis ir D. Valys, „Veido“ žurnalistė, matyt, nedrįso paklausti. Patys prokuratūros ir policijos vadovai iškalbingai tyli.
Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos Aurelijos Kosmauskytės žurnalistei vis dėlto pavyko sužinoti, kad dvi draugių pardavinėjimu įtartos mergaitės neseniai buvo pašalintos iš Švėkšnos ugdymo centro. Informacija apie prabangių automobilių savininkus, kurie pirkdavę vaikus ir juos seksualiai išnaudodavę, kaip Lietuvoje tokiais atvejais įprasta, į viešumą neprasismelkia.
Daugiau apie Švėkšnoje vykusią prekybą vaikais ir apie šį nusikaltimą tylėjusius specialistus skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje:
Linas Slušnys: Dėl vaikų patiriamos seksualinės prievartos negalėjau niekur kreiptis