„Žmonės turi išmokti bendruosius reikalus aukščiau statyti už savuosius“ – šie Vydūno žodžiai man labai svarbūs.
Kodėl einu į Vilniaus tarybos rinkimus? Matau problemų priežastis. Svarbiausia jų (ir ne tik Vilniuje) – nužmogėjimas, savanaudiški interesai, troškimas gauti daug ir greitai, nesiskaitant su aplinkybėmis, negalvojant apie kitus, sąžinės praradimas, nutolimas nuo gamtos.
Tikiu, kad dar nevėlu grąžinti atvirumą, žmogiškumą bendraujant, sprendžiant problemas. Miesto visuomenė turi žinoti ir savo miesto sopulius, ir jų gydymo galimybes, dalyvauti miesto gyvenime ir džiaugsme, ir varge. Kiekvienas turi dirbti tai, ką geriausiai išmano, moka. O kaip dažnai tenka stebėti politikus (Seimo, savivaldybių tarybų narius), tapusius visažiniais, nekreipiančiais dėmesio į specialistų, mokslininkų nuomonę. Labai svarbu mokėti bendrauti, įsiklausyti į kitų nuomonę, išgirsti. Kiekvienam politikui labai svarbu nenutolti nuo žmonių, suvokti visuomenės poreikius, laikytis duoto žodžio.
Dorovė – kiekvienos sistemos, kiekvieno tikėjimo pagrindas. Be dorovės nėra ateities. Visi turėtume pasižadėti sau ir visuomenei niekada neužmiršti dorovės principų, jais vadovautis ir rodyti pavyzdį kitiems.
Privalu rūpintis unikalaus kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimu, pritaikymu visuomenės poreikiams. Vilnius – vienas gražiausių Europos miestų, viena gražiausių sostinių. Vilniaus kraštovaizdžio unikalumą pastebėjo, nusakė Nepriklausomybės akto signataras prof. Česlovas Kudaba, prof. Alfonsas Basalykas. Vaikydamiesi naudos, daug ką praradome. Net ir vertingiausios ne tik miestui, bet ir Lietuvai teritorijos – Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai, jų prieigos – tapo interesų tenkinimo lauku, statybų aikštelėmis. Dar labiau liūdna, neteisinga, kai juose leidžiamos statybos „atsidėkojant“ partijų rėmėjams… Ir tai daroma be jokių sentimentų gamtai, žmogui. Ir visa tai vyksta ateinančių kartų sąskaita. Tai negali tęstis be galo.
Turime sudaryti galimybes jaunimo ugdymui gamtoje. Gaila žiūrėti, matant vaikus, augančius ant asfalto: vos išėję iš namų, jie atsiduria gatvėje, ant šaligatvio ar automobilių stovėjimo aikštelėje. Negana to, kad jiems labai dažnai trūksta tėvų dėmesio, jie pasmerkti leisti laiką tarp automobilių arba kiurksoti prie kompiuterių. O tokioje nuostabioje teritorijoje, kokioje yra Vilniaus miestas, jie gali turėti puikias galimybes augti sveikoje aplinkoje, puikiai leisti laisvalaikį.
Ne tik galime, bet ir privalome propaguoti sveiką gyvenseną. Mano patirtis gali būti naudinga ir sveikos gyvensenos srityje. Kaip ir aplinkosaugoje lengviau išvengti problemų, nei su jomis susidoroti, taip ir sveikatos srityje: lengviau nesusirgti, nei išgyti.
Vilnius – įsikūręs unikaliame kraštovaizdyje vis dar turi puikias galimybes ne tik sveikai gyvensenai, bet ir įvairiai veiklai. Veikdami protingai, gebėdami derinti poreikius, veiklas ir galimybes, būdami aktyvūs miesto gyventojai, gebantys pasirūpinti likimo nuskriaustaisiais, galime tikėtis visaverčio gyvenimo.
Trumpai apie save. Mano gyvenimo misija – kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, paveldo vertybių išsaugojimas. Džiaugiuosi, kad galėjau tiesiogiai prisidėti prie Vilniaus miesto vertybių išsaugojimo (dirbau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktoriaus pavaduotoja), prie Pūčkorių atodangos, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio, Šeškinės ozo sutvarkymo, prie saugomų teritorijų Nacionalinio lankytojų centro atsiradimo, kuris jau šiais metais taps vartais į visas Lietuvos saugomas teritorijas. Tai naujas puslapis gamtosaugos istorijoje.
Ilgametis darbas Aplinkos ministerijos sistemoje leido sukaupti patirtį, kaip spręsti bendrąsias aplinkos apsaugos problemas. Ją galiu pritaikyti ir sprendžiant Vilniaus miesto aplinkos apsaugos problemas. O asmeniniai pomėgiai suteikė žinių ir patirties sveikos gyvensenos srityje.