Rūta Baškytė. Tikiu, kad dar nevėlu

„Žmonės turi išmokti bendruosius reikalus aukščiau statyti už savuosius“ – šie Vydūno žodžiai man labai svarbūs.

Kodėl einu į Vilniaus tarybos rinkimus? Matau problemų priežastis. Svarbiausia jų (ir ne tik Vilniuje) – nužmogėjimas, savanaudiški interesai, troškimas gauti daug ir greitai, nesiskaitant su aplinkybėmis, negalvojant apie kitus, sąžinės praradimas, nutolimas nuo gamtos.

Tikiu, kad dar nevėlu grąžinti atvirumą, žmogiškumą bendraujant, sprendžiant problemas. Miesto visuomenė turi žinoti ir savo miesto sopulius, ir jų gydymo galimybes, dalyvauti miesto gyvenime ir džiaugsme, ir varge. Kiekvienas turi dirbti tai, ką geriausiai išmano, moka. O kaip dažnai tenka stebėti politikus (Seimo, savivaldybių tarybų narius), tapusius visažiniais, nekreipiančiais dėmesio į specialistų, mokslininkų nuomonę. Labai svarbu mokėti bendrauti, įsiklausyti į kitų nuomonę, išgirsti. Kiekvienam politikui labai svarbu nenutolti nuo žmonių, suvokti visuomenės poreikius, laikytis duoto žodžio.

Dorovė – kiekvienos sistemos, kiekvieno tikėjimo pagrindas. Be dorovės nėra ateities. Visi turėtume pasižadėti sau ir visuomenei niekada neužmiršti dorovės principų, jais vadovautis ir rodyti pavyzdį kitiems.

Privalu rūpintis unikalaus kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimu, pritaikymu visuomenės poreikiams. Vilnius – vienas gražiausių Europos miestų, viena gražiausių sostinių. Vilniaus kraštovaizdžio unikalumą pastebėjo, nusakė Nepriklausomybės akto signataras prof. Česlovas Kudaba, prof. Alfonsas Basalykas. Vaikydamiesi naudos, daug ką praradome. Net ir vertingiausios ne tik miestui, bet ir Lietuvai teritorijos – Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai, jų prieigos – tapo interesų tenkinimo lauku, statybų aikštelėmis. Dar labiau liūdna, neteisinga, kai juose leidžiamos statybos „atsidėkojant“ partijų rėmėjams… Ir tai daroma be jokių sentimentų gamtai, žmogui. Ir visa tai vyksta ateinančių kartų sąskaita. Tai negali tęstis be galo.

Turime sudaryti galimybes jaunimo ugdymui gamtoje. Gaila žiūrėti, matant vaikus, augančius ant asfalto: vos išėję iš namų, jie atsiduria gatvėje, ant šaligatvio ar automobilių stovėjimo aikštelėje. Negana to, kad jiems labai dažnai trūksta tėvų dėmesio, jie pasmerkti leisti laiką tarp automobilių arba kiurksoti prie kompiuterių. O tokioje nuostabioje teritorijoje, kokioje yra Vilniaus miestas, jie gali turėti puikias galimybes augti sveikoje aplinkoje, puikiai leisti laisvalaikį.

Ne tik galime, bet ir privalome propaguoti sveiką gyvenseną. Mano patirtis gali būti naudinga ir sveikos gyvensenos srityje. Kaip ir aplinkosaugoje lengviau išvengti problemų, nei su jomis susidoroti, taip ir sveikatos srityje: lengviau nesusirgti, nei išgyti.

Vilnius – įsikūręs unikaliame kraštovaizdyje vis dar turi puikias galimybes ne tik sveikai gyvensenai, bet ir įvairiai veiklai. Veikdami protingai, gebėdami derinti poreikius, veiklas ir galimybes, būdami aktyvūs miesto gyventojai, gebantys pasirūpinti likimo nuskriaustaisiais, galime tikėtis visaverčio gyvenimo.

Trumpai apie save. Mano gyvenimo misija – kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, paveldo vertybių išsaugojimas. Džiaugiuosi, kad galėjau tiesiogiai prisidėti prie Vilniaus miesto vertybių išsaugojimo (dirbau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktoriaus pavaduotoja), prie Pūčkorių atodangos, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio, Šeškinės ozo sutvarkymo, prie saugomų teritorijų Nacionalinio lankytojų centro atsiradimo, kuris jau šiais metais taps vartais į visas Lietuvos saugomas teritorijas. Tai naujas puslapis gamtosaugos istorijoje.

Ilgametis darbas Aplinkos ministerijos sistemoje leido sukaupti patirtį, kaip spręsti bendrąsias aplinkos apsaugos problemas. Ją galiu pritaikyti ir sprendžiant Vilniaus miesto aplinkos apsaugos problemas. O asmeniniai pomėgiai suteikė žinių ir patirties sveikos gyvensenos srityje.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
10 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Algimantas

Savo veikla Lietuvai nusipelniusią kandidatę į sostinės tarybą reikia palaikyti, išrinkti, jos atkaklumu pasinaudoti, nes Zuoko šutvės veikla baigia uždusinti miestelėnus.

Ryt'as

Balsuosiu už Jus , bet , kol nebus stiprios palaikančios komandos , kiekvienas nausėda gales statytis savo kubus kur panorėję .

Raigerdas

Čia tai bent!!! Tiesiog net neįtikėtina, kad bunda mūsų inteligentai. Jie dažniausiai budina kitus, nors patys vaikšto apsiblaususiomis akimis. Štai jums tikro , gyvo inteligento auksiniai žodžiai:”Dorovė – kiekvienos sistemos, kiekvieno tikėjimo pagrindas. Be dorovės nėra ateities. Visi turėtume pasižadėti sau ir visuomenei niekada neužmiršti dorovės principų, jais vadovautis ir rodyti pavyzdį kitiems”. Bet tai pasakė moteris. O kur mūsų vyrai? Aūūū… Ar jų dar liko Lietuvoje? Štai jums raktas ir atsakymas, kaip reikėjo pradėti statyti Lietuvą. Būtent tuo punktu ji ir būtų atsiskyrusi nuo TSRS. O kaip gavosi dabar? Perėjimas iš vieno materialistinio tvarto, kur buvo užrašyta TSRS į kitą materialistinį tvartą, kur užrašyta „Laisvoji rinka”: „visi gyvuliai esate laisvi, darykite, ką norite, nes LAISVOJI RINKA viską sureguliuos pati… Skaityti daugiau »

Gerbiamieji Lietuvos piliečiai

Artėja rinkimai ir mes turime susimastyti, kad mes gyvename labai rimtoj demokratijos deficito situacijoj, kada teisė naudojama politiniams tikslams, tai jau tolitarizmas, o ne demokratija. Dabar, kai vyksta priešrinkiminės batalijos, turėtume savęs paklausti kokio mero ir kokios savivaldos tarybos mums reikia, kad po rinkimų vėl nesisielotume, nekęstume, kad ne tuos išsirinkome. Nežiūrėkite į kandidatų pavardes, bet kas slepiasi už jų. Dar turime šiek tiek laiko rimtai pasidomėti kokios jų programos, asmeninės kandidatų savybės, ar jos mus tenkins, ar bus jie mūsų vilties kandidatai. Ar po rinkimų mus vėl tolins tarp valdžios ir tautos dar didesnė atskirtis, praraja… Ar pagaliau suvoksime, kad išrinktieji ne turi nusišalinti, o kalbėti su žmonėmis, įsiklausyti į jų nuomones, pasisakymus. Jų misija turėtų būti aiškinti, ruošti… Skaityti daugiau »

puiku

Ačiu ponia Rūta,kad Jūs tarp šios komandos.

Juozapas

Mielai pritariu autorės išdėstytai pozicijai.
Labai teisingos nuostatos.
Kiek jos rūpi vilniečiams bus matyti už poros savaičių.
Negi vėl rinks Barabą?

Mokytoja

Ačiū Rūtai Baškytei.

Manau

Koks aktyvumas vilniečių tiesoje.lt toks bus ir per rinkimus. Paprastai komentarus rašo tie patys 5-6 komentatoriai. Jūs pasižiūrėkit kaip delfyje reiškiasi konserviniai liberastiniai, viešiųjų ryšių specialistai, baltos (sakyčiau kruvinos) pirštinės. Visa tai konservinė liberastinė gauja.

vaidilute ruta

ES paramos „isisavinimas” VVSTT kontoroje leido sukaupti patirti kaip spresti tiesiog visas bendrasias problemas…

Nedaug laiko liko tikėti

Prie tikėjimo turi būti ir darbas, kitaip konservinės liberastinės baltos pirštinės sumals, apskūs papirkinėjimu, nesąžiningu balsavimu ir t.t.

Rūta Baškytė. Tikiu, kad dar nevėlu

„Žmonės turi išmokti bendruosius reikalus aukščiau statyti už savuosius“ – šie Vydūno žodžiai man labai svarbūs.

Kodėl einu į Vilniaus tarybos rinkimus? Matau problemų priežastis. Svarbiausia jų (ir ne tik Vilniuje) – nužmogėjimas, savanaudiški interesai, troškimas gauti daug ir greitai, nesiskaitant su aplinkybėmis, negalvojant apie kitus, sąžinės praradimas, nutolimas nuo gamtos.

Tikiu, kad dar nevėlu grąžinti atvirumą, žmogiškumą bendraujant, sprendžiant problemas. Miesto visuomenė turi žinoti ir savo miesto sopulius, ir jų gydymo galimybes, dalyvauti miesto gyvenime ir džiaugsme, ir varge. Kiekvienas turi dirbti tai, ką geriausiai išmano, moka. O kaip dažnai tenka stebėti politikus (Seimo, savivaldybių tarybų narius), tapusius visažiniais, nekreipiančiais dėmesio į specialistų, mokslininkų nuomonę. Labai svarbu mokėti bendrauti, įsiklausyti į kitų nuomonę, išgirsti. Kiekvienam politikui labai svarbu nenutolti nuo žmonių, suvokti visuomenės poreikius, laikytis duoto žodžio.

Dorovė – kiekvienos sistemos, kiekvieno tikėjimo pagrindas. Be dorovės nėra ateities. Visi turėtume pasižadėti sau ir visuomenei niekada neužmiršti dorovės principų, jais vadovautis ir rodyti pavyzdį kitiems.

Privalu rūpintis unikalaus kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimu, pritaikymu visuomenės poreikiams. Vilnius – vienas gražiausių Europos miestų, viena gražiausių sostinių. Vilniaus kraštovaizdžio unikalumą pastebėjo, nusakė Nepriklausomybės akto signataras prof. Česlovas Kudaba, prof. Alfonsas Basalykas. Vaikydamiesi naudos, daug ką praradome. Net ir vertingiausios ne tik miestui, bet ir Lietuvai teritorijos – Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai, jų prieigos – tapo interesų tenkinimo lauku, statybų aikštelėmis. Dar labiau liūdna, neteisinga, kai juose leidžiamos statybos „atsidėkojant“ partijų rėmėjams… Ir tai daroma be jokių sentimentų gamtai, žmogui. Ir visa tai vyksta ateinančių kartų sąskaita. Tai negali tęstis be galo.

Turime sudaryti galimybes jaunimo ugdymui gamtoje. Gaila žiūrėti, matant vaikus, augančius ant asfalto: vos išėję iš namų, jie atsiduria gatvėje, ant šaligatvio ar automobilių stovėjimo aikštelėje. Negana to, kad jiems labai dažnai trūksta tėvų dėmesio, jie pasmerkti leisti laiką tarp automobilių arba kiurksoti prie kompiuterių. O tokioje nuostabioje teritorijoje, kokioje yra Vilniaus miestas, jie gali turėti puikias galimybes augti sveikoje aplinkoje, puikiai leisti laisvalaikį.

Ne tik galime, bet ir privalome propaguoti sveiką gyvenseną. Mano patirtis gali būti naudinga ir sveikos gyvensenos srityje. Kaip ir aplinkosaugoje lengviau išvengti problemų, nei su jomis susidoroti, taip ir sveikatos srityje: lengviau nesusirgti, nei išgyti.

Vilnius – įsikūręs unikaliame kraštovaizdyje vis dar turi puikias galimybes ne tik sveikai gyvensenai, bet ir įvairiai veiklai. Veikdami protingai, gebėdami derinti poreikius, veiklas ir galimybes, būdami aktyvūs miesto gyventojai, gebantys pasirūpinti likimo nuskriaustaisiais, galime tikėtis visaverčio gyvenimo.

Trumpai apie save. Mano gyvenimo misija – kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, paveldo vertybių išsaugojimas. Džiaugiuosi, kad galėjau tiesiogiai prisidėti prie Vilniaus miesto vertybių išsaugojimo (dirbau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktoriaus pavaduotoja), prie Pūčkorių atodangos, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio, Šeškinės ozo sutvarkymo, prie saugomų teritorijų Nacionalinio lankytojų centro atsiradimo, kuris jau šiais metais taps vartais į visas Lietuvos saugomas teritorijas. Tai naujas puslapis gamtosaugos istorijoje.

Ilgametis darbas Aplinkos ministerijos sistemoje leido sukaupti patirtį, kaip spręsti bendrąsias aplinkos apsaugos problemas. Ją galiu pritaikyti ir sprendžiant Vilniaus miesto aplinkos apsaugos problemas. O asmeniniai pomėgiai suteikė žinių ir patirties sveikos gyvensenos srityje.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top