Psichologė, leidėja Eglė Mirončinkienė ir ekonomistas Liudas Bradauskas, seniūnaičiai, kandidatuojantys kartu su Lietuvos Sąrašu į sostinės tarybą, trumpai pristato savo pagrindines nuostatas.
Jau nuo 2008 m., priėmus naują Vietos savivaldos įstatymą, yra renkami seniūnaičiai – seniūnijos bendruomenės atstovai. Kadangi apie šiuos rinkimus visuomenė beveik nežino, būna, kad kone trijų tūkstančių gyventojų atstovu tampa vien tik savo šeimos narių parašus surinkęs žmogus ar net renkamoje teritorijoje negyvenantis seniūno draugelis, jo bendrapartietis ar net pavaduotojas. Neveikliam, užsisėdėjusiam, politikų įtakojamam seniūnui visai neparanku šalia turėti reiklius, išmanančius, gyventojų interesams atstovaujančius seniūnaičius.
Įstatymas įpareigoja seniūnaičių sueigą aptarti ir priimti sprendimus dėl seniūnijos veiklos programų, metinės seniūno veiklos ataskaitos įvertinimo, svarstyti kitus gyventojams svarbius klausimus. Sueigos sprendimai – rekomendaciniai.
Nors daug metų Šeškinėje buvau išrinkta ir vietos bendruomenės atstove, ir seniūnaite, tikro, nuoširdaus bendradarbiavimo, noro išgirsti ir atsižvelgti į gyventojų atstovų pageidavimus nemačiau. Būtų galima susukti net tragikomišką serialą apie mūsų su Liudu Bradausku ir kitais seniūnaičiais nesibaigiančius žygius ir susirašinėjimus su miesto administracija, bandant priversti daryti tai, kas jai priklauso pagal įstatymą.
Tokia padėtis paskatino įsteigti Vilniaus seniūnaičių asociaciją. Vienas pagrindinių jos tikslų – kurti tikrą savivaldą ir stiprinti gyventojų atstovų vaidmenį joje. Kokia ji turėtų būti? Tai ūkiškai ir finansiškai savarankiškos seniūnijos su veikliais, gyventojams atskaitingais seniūnais ir tarybos nariais, renkama gyventojų atstovų taryba, priimanti sprendimus dėl asignavimų naudojimo, socialiniais, aplinkos, gamtosaugos, infrastruktūros tvarkymo klausimais. Tai tiesiogiai vienmandatėse apygardose renkami tarybos nariai, miesto referendumai svarbiausiais gyventojams klausimais.
Kol kas vienas pagrindinių demokratijos principų – piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus per vietos valdžios institucijas – Lietuvoje neįgyvendintas. Iš čia kyla ir neskaidrumas, korupcija, gyventojų interesų neatitinkantys vietos valdžios sprendimai. Savivaldos rinkimai yra reali galimybė tai pakeisti. Todėl pasinaudokime ja, išrinkime tuos, kuriems nepakanka kosmetinių permainų, kurie netiki tuščiais pažadais, kad „viskas bus gerai“, išrinkime tuos, kurie pasiryžę peržengti Rubikoną – mesti iššūkį sistemai ir iš esmės ją pakeisti.