Atrodo, kad Vilniaus apygardos teismui nerūpi, kas melavo apylinkės teismui, kai šis nagrinėjo nesėkmingai pasibaigusią prezidentės Dalios Grybauskaitės „skiepų bylą“. Teismas šiandien be rimtesnių svarstymų atmetė prokuroro prašymą apklausti šioje byloje pačią Respublikos prezidentę, o jos globojamą patarėją Daivą Ulbinaitę apklausti poligrafu.
Apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui įteikęs prokuroras G.Ivanauskas mano, jog pakanka įrodymų, kad 2013 metų spalio 31 dieną D.Ulbinaitė slaptos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos kopiją perdavė naujienų agentūros BNS vyriausiajai redaktorei J.Damulytei-Semėnienei ir taip piktnaudžiavo tarnyba – paviešino valstybinę paslaptį.
G.Ivanauskas įsitikinęs, kad sausio 12 dieną išteisinamąjį nuosprendį D.Ulbinaitei paskelbęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į įrodymų visumą, todėl prašo jo sprendimą panaikinti ir prezidentės patarėjai skirti 9500 eurų baudą.
Teismas nusprendė, kad šalies vadovė D.Grybauskaitė nedalyvavo įvykiuose, kuriais kaltinama D.Ulbinaitė, todėl apie juos nieko negalinti pasakyti, rašoma portale lrytas.lt.
Atmesdamas prokuroro prašymą patikrinti prezidentės patarėją poligrafu, Vilniaus apygardos teismas pasakė: „Poligrafu gauti duomenys nėra naudojami teisme kaip įrodymai, be to, asmuo poligrafu gali būti patikrintas tik jam pačiam sutikus, todėl ir šis prašymas atmetamas“.
Teismas atmetė ir prokuroro prašymus įpareigoti BNS žurnalistę Jūratę Damulytę-Semėnienę atskleisti savo informacijos šaltinį, apžiūrėti jos telefoną bei kompiuterį, teismas neišklausys ir BNS žurnalistų pokalbių, kurie, kaip anksčiau yra nustatęs teismas, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti neteisėtai.
Prokuroro prašymas dar kartą apklausti VSD vadovą Gediminą Griną taip pat buvo atmestas, tačiau teisėjai nusprendė dar kartą apklausti VSD valdybos viršininką Vidmantą Kaladinską ir pačią D.Ulbinaitę.
Prezidentės padėjėja sutiko parodymus duoti šio teismo posėdyje. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nusprendė apklausti uždarame posėdyje – kaip ir pirmosios instancijos teisme.
Po 10 minučių trukusios apklausos prezidentės patarėja sakė, kad teismas uždavė vos kelis patikslinančius klausimus. Kaip tokį teismo sprendimą pakomentavo pati D.Ulbinaitė, tokia trumpa pakartotinė apklausa jos nenustebino: „Esu atvirai viską papasakojusi ir ikiteisminio tyrimo, ir teismo metu“. Ji prisipažino nenustebusi ir dėl to, kad daugelis prokuroro prašymų buvo atmesti – jie jai pasirodę nelogiški.
Į darbą Prezidentūroje grįžusios D. Ulbinaitės advokatas Giedrius Danėlius teigė, kad jis prašys prijungti prie bylos pirmadienį išplatintą Valstybės saugumo departamento ataskaitą. Advokato nuomone, šis dokumentas patvirtina, kad į Prezidentūrą atnešta pažyma iš viso neturėjo būti su grifu slaptai, nes VSD savo ataskaitoje paviešino daug daugiau duomenų, nei buvo paskelbta naujienų agentūros BNS išplatintoje žinutėje.
VSD valdybos viršininkas V.Kaladinskas bus apklaustas kitame teismo posėdyje. Kaip pranešama, pirmosios instancijos teisme jis teigęs, jog 2013 metų spalio 29 dieną jis VSD pažymos projektą perdavęs asmeniškai D.Ulbinaitei į rankas ir paprašęs jos perduoti dokumentą prezidentei.
D.Ulbinaitė pripažino, kad tą dieną buvo susitikusi su VSD pareigūnu, tačiau jo žodžius paneigė. D.Ulbinaitės liudijimu pirmosios instancijos teisme, tą dieną ji buvo pakviesta į D.Grybauskaitės kabinetą, kur du VSD pareigūnai pasakojo prezidentei apie galimas grėsmes ir provokacijas jos atžvilgiu. D.Ulbinaitės teigimu, pokalbis nebuvęs konkretus, o tema jai nepasirodžiusi nauja.
Pokalbio pabaigoje V.Kaladinskas ir VSD vadovas G.Grina pažadėjo kitą dieną patikslinti informaciją. Spalio 30-ąją į prezidentūrą atvyko vienas V.Kaladinskas ir du kartus bandė susitikti su D.Grybauskaite.
D.Ulbinaitės tvirtinimu, tą dieną susitikti su prezidente V.Kaladinskui nepavyko – ši buvo užsiėmusi, todėl saugumietis, trumpai pakalbėjęs su ja, išskubėjo į Vyriausybę. Po kurio laiko ji pastebėjusi ant stalo paliktus dokumentus. Kas juose buvo rašoma, neskaitė, tik matė, kad buvo parašyta apie „Klaipėdos naftą“.
Radusi dokumentus, D.Ulbinaitė, jos pačios pasakojimu, iškart paskambinusi V.Kaladinskui. Atsiliepęs šis liepė dokumentus sunaikinti.
„Taip ir padariau. Ant dokumentų nebuvo jokių pažymų apie jų slaptumą, tai nebuvo VSD blankai su kokiais nors tekstais, juose nebuvo jokių parašų ar antspaudų“, – pirmosios instancijos teisme teigė D.Ulbinaitė.
Ji patvirtino, kad vėliau prašė kitų prezidentūros darbuotojų atšviesti keletą dokumentų, kurių kraštus buvo užlenkusi, tačiau tai buvę „ne V.Kaladinsko jai perduota pažyma, o tam tikra informacija, susijusi su prezidentės vizitu į Latviją“, rašoma portale lrytas.lt.
„Užlenkiau keleto lapų viršutinius ir apatinius kraštus, nes juose buvo pažymėtos pastabos, pataisymai, papildymai“, – teisme gynėsi D.Ulbinaitė.