„Lietuvos rytas“
Dėl omonininkų bylos visi akmenys – teismui. Iš emocijos. Nes juk tie niekšus išteisino. Išjunkim emocijų programėlę. Ir pamatysim, kad iš esamos kaltinimo medžiagos joks teisėjas pasaulyje negalėtų kitokio sprendimo priimti. Už karo nusikaltimus galima nuteisti tik jei buvo karinė padėtis, ginkluotas konfliktas ar okupacija. Visais kitais atvejais tiksi kriminalinių nusikaltimų senaties laikrodukas.
Ar buvo šios Ženevos konvencijoje nustatytos sąlygos ir ar galima jomis remtis? Karinės padėties nei Lietuva, nei TSRS nebuvo paskelbusi. Ginkluoto karinių pajėgų konflikto nebuvo. Okupuota Lietuva buvo aneksuota. Aišku, galima remtis tuo, kad omonininkai veikė kaip okupuojančios valstybės jėga. Argumentuoti, kad bet kokia okupacinė valdžia ir jos veiksmai neteisėti. Bet tai juridiškai nevienareikšmis ir slidus akligatvis.
Nes Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba irgi buvo okupacinės valdžios organas. Ir ji buvo išrinkta pagal okupavusios valstybės įstatymus. Todėl teisiškai ginčijant vieną atvejį, tektų suabejoti ir kitu atveju.
OMON ir faktiškai, ir juridiškai buvo atkurtos Lietuvos Respublikos valstybės struktūra. Dvigubo pavaldumo, bet – Lietuvos. Ne visi, o tik dalis jos pareigūnų nepakluso teisėtai išrinktai valdžiai ir ėmė veikti prieš valstybę. Tai ne karo nusikaltimai, o nusikaltimai valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Viešajai tvarkai. Valstybės turto gadinimas ir smurtas prieš einančius pareigas valstybės pareigūnus.
Patys kaltinamieji neslėpė, jog nepaklūsta valstybės valdžiai. Laiko neteisėta ir prieš ją veikia. Viešai prieš kameras tuo gyrėsi. Visi šį barbarizmą matėme TV ekranuose. Įrodymų ir liudininkų tūkstančiai.
Pagal šiuos kriminalinius nusikaltimus, kurie visiems žinomi, aiškiai matomi ir lengvai įrodomi, buvo galima seniai kaltininkus nubausti. Tačiau užsimota teisti juos už karo nusikaltimus.
Juridiškai neraštingas kaltinimas – geriausias būdas išsukti kaltininkus nuo atsakomybės.
Nuteisim išdavikus kaip karo šunis, kad tiems niekšams būtų skaudžiau! Toks kaulas įskaudintiems tautiečiams. Kad pikti seneliukai daug nespirgėtų. Ir ryžtingi teisingumo riteriai maudosi ovacijų jūroje. Valio!
Daugybę metų vilkinant tyrimą senatis praktiškai pagal visus kriminalinius baudžiamojo kodekso straipsnius baigė iškapsėti. Pagal karo nusikaltimus niekas omonininkų nenuteis. Pagal kriminalinius nusikaltimus prieš valstybę niekas nesiruošia teisti. O jei kada susiruoš – bus per vėlu.Todėl jų niekas nebenuteis niekada.
Nebūkim naivūs. Visus šiuos metus tą puikiai suprato ir prokurorai, ir teismai, ir politikai. Kvailių ten nėra anei vieno.
Dabar visi rėks. Garsiausiai tie, kuriems dalyvaujant, tyliai pritariant, užsimerkiant ar už uždarų durų laiminant tai vyko. Dėmėmis paraudusiais iš teisėto pasipiktinimo skruostukais. Juk šitaip jiems smarkiai suskaudo. Vardan tos, dėl kurios šitiek metų tylėjo.
Kas bus? Ogi nieko nebus. Sudarys kokią komisiją. Sprendimą apskųs. Ilgai nuobodžiai nagrinės. Pagal tą patį beviltišką kaltinimą. Numes karštą bulvę Konstituciniam teismui dėl kokių nors okupacijos teisinio apibrėžimo išaiškinimų.
Kurių niekas niekada neišaiškins. O pagal tai, ką dviejuose šimtuose puslapių išaiškins – vis tiek nebus galima teisti. O realūs kriminaliniai kaltinimai jau seniai bus ataušę.
Kam stosis noras rasti kaltą – nesvaikit. Lietuva ne prezidentinė ir net ne parlamentinė. Lietuva yra prokurorinė. Pamenu, vieną ištėškė už tai, kad girtas griuvinėjo prieš žurnalistų kameras. Ar kokį kyšiuką dešromis paėmė. O kad būtų prokurorą ištėškę už akivaizdžiai neteisingą sprendimą? Ką jūs? Gal jūs, dvasiškas tėveli, komunistas? Juk tai būtų baisus demokratijos pažeidimas!
Nes kaltinimą surašęs prokuratūros klerkas – absoliutus monarchas. Sprendžia vienas pats. Su niekuo derinti nereikia. Pažiūri į lubas, pasitaria gal tik su žmona. Dviese su sąžine nužvelgia savo ateities vizijas. Ir nusprendžia. Nes jis savo byloje yra nepriklausomas. Nuo nieko. Tą jau seniai Seimas nubalsavo.
Kas toliau? Nieko toliau. Tokie sprendimai juk visada priimami prieš atostogas. Patriukšmaus keli žurnaliūgos. Ar šiaip etatiniai viskuo nepatenkintieji. Pakvarksės kelios visiems nusibodę deputatų galvos. Tauta žiovaudama iš po vakarykščios paskaitys keletą paaimanavimų portaluose. Ir nužirglios į Jūros šventę alaus ir žaidimų.
Visi viską pamirš. Ar pirmas kartas? Tą mes juk mokam geriausiai iš visų pasaulyje. Ir valdžia tą gerai žino.