2017 metų gruodį rašiau, jog yra pagrindo įtarti, kad Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) vadovė piktybiškai siekia originalius archyvinius išeivijos dokumentus „perskaityti“ sovietinės propagandos šviesoje ir užsispyrusi visą dešimtmetį tebeskelbia bendruomenės archyvuose savo savavališkai atliktą klastotę: įkurdami Alpių krašte oficialią lietuvių bendruomenę išeiviai nesilaikė Lietuvių chartos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) konstitucijos (1949), kuri reikalauja, kad užsienyje besikuriančios LB privalo laikytis jas priglaudusios šalies įstatymų: pavyzdžiui, Šveicarijoje, griežtai privalėjo laikytis Šveicarijos civilinio kodekso – ZGB – 54 straipsnio: tai yra, turėti pagal šveicariškus įstatymus sudarytą Statutą, nes be visuotiniame susirinkime vienbalsiai patvirtinto Statuto, bendruomenė laikoma NELEGALIA.
1950 m. rugpjūčio 20 d. įvykusiame susirinkime lietuviai – karo pabėgėliai – Statuto dar neturėjo. Jis buvo dar tik rengiamas, derinamas su Šveicarijos civiliniame kodekse (ZGB) privalomais įstatymais.
Tikrąją ŠLB įkūrimo datą – 1952 m. vasario 17 d., nuo kurios bendruomenė ėmė veikti pagal Šveicarijos įstatymus – pakeitusi į kiek ankstesnę datą – 1950 m. rugpjūčio 20 d., ŠLB pirmininkė savavališkai suklastojo istoriją – jos „dėka“ Lietuvos išeiviai Alpių krašte bendruomenę įkūrė minėtų įstatymų nesilaikydami, t.y. NELEGALIAI.
Tai visiškai nepriimtina.
Galų gale visos šios pastangos vis vien pasmerktos žlugti – jau vien dėl to, kad neįmanoma suderinti tai, kas nesuderinama: dviejų skirtingų Lietuvos piliečių likimų – sovietų nuskriaustųjų ir okupantų/kolaborantų požiūriai niekada nesutaps. Brutaliai peržengti ne tik dalykiniai/politiniai, bet ir žmogiškojo padorumo principai. Daugiau apie tai – mano straipsnyje: ČIA pateikti ir Šveicarijos teisininkų, ir istoriko prof. E. Aleksandravičiaus vertinimai.
Beje, viskas paraleliai susišaukia ir su p. Rūtos Vanagaitės „neapsižiūrėjimo nuopuoliu“, tačiau daug ciniškiau, nes p. Vanagaitė bent atsiprašė, o p. J. Caspersen net nebando atsiprašyti mirusiųjų ir sugrąžinti į Lietuvos istorijos archyvus tiesą apie tikrąją išeivijos veiklą.
Ir štai po 10-ties metų tylėjimo – pagaliau! – 2018 m. sausio 24 d. gautas LR URM atsakymas/raštas (2018-01-24 Nr(26.1.1)3-324), pasirašytas p. viceministro N. Germano.
Deja, deja – iš laiško išaiškėjo visiška URM nekompetencija ir eilinis neraštingumas sprendžiant panašaus pobūdžio nusikaltimus išeivijai, t.y. neleistinus archyvų klastojimus… Rašte rašoma, kad KONFLIKTAS dėl ŠLB archyvų bus svarstoma PLB konferencijoje 2018 m. liepos mėnesį…
Kodėl viceministras sukuria kažkokį konfliktą, kurio visai nėra? Juk į konferenciją apginti savo garbę ir pareikalauti teisingumo neateis nė vienas seniai miręs išeivis? Kodėl senosios teisinės datos sugrąžinimas į bendrą Lietuvos istorijos aruodą vadinamas kažkokiu konfliktu ir pavedamas spręsti PLB Konfliktų komisijai, kai tuo tarpu istorijos klastojimai turi rūpėti pačiai URM? Kas tai, jei ne ciniškas ir neišmanus dešimties metų šaudymas ne į tuos vartus, piktybiškai kratantis tiesioginės atsakomybės?
Kai išrinkta į ŠLB valdybą naujoji pirmininkė užsimojo keisti ŠLB įkūrimo datą, brutaliai iškreipiančią istorinę tiesą apie išeivių veiklą, tvirtindama, kad LB buvo įkurta nelegaliai, motyvacija buvo neaiški, o tikslai nesuprantami. Jie niekada taip ir nebuvo atskleisti. Ar tai buvo sovietmečiu aktyvios komjaunimo sekretorės veiklos pratęsimas, atsineštas iš okupacijos laikų? Ar vis dar rusenanti komjaunuoliška neapykanta menamiems sovietų „tėvynės išdavikams“? O gal siekiama iš istorinės tiesos nenutuokiančių išeivių susirinkti „pigios šlovės balų“: pasirodyti … visažine archyvų „tyrinėtoja“, ypatinga Lietuvos patriote ir mokslo aukštumų pasiekusia Ciuricho universiteto docente, užuot prisipažinusi, kad yra ne mažiau pagarbos verta anglų kalbos kursų mokytoja savo vyro versle?..
O kol kas tenka tik apgailestauti, kad p.J. Caspersen prie ŠLB istorinio palikimo – jos pačių pradžių pradžios – įkūrimo datos – prisilietė taip neatsakingai: nepasiaiškinusi su Lietuvos ir Šveicarijos istorikais, neištyrinėjusi ir neįvertinusi politinių pokario įvykių, ypač Šveicarijoje tuo metu egzistavusios kitos nelegalios karo pabėgėlių organizacijos „Lietuvių sąjunga“ veiksmų metodų, pvz., jos išleisto propagandinio laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ pirmo numerio tikslų? Ar…?
Kas be ko, Tėvynės išlaisvinimo iš okupacijos veiklą išeivijos istorijoje galime atkurti tik pagal išlikusius originalius išeivių archyvus.
Karo pabėgėlius lietuvius, 1952 metų vasario 17 dieną įstatymiškai tobulai sukūrusius pirmąją oficialią LB Šveicarijoje, siejo ir gimtosios šalies ilgesio, ir likimo bendrystė. Atlaikiusi Alpių šalies griežtų įstatymų ir nepagrįstų įtarinėjimų bei žeminimų krikštą, karo pabėgėlių paprastai patiriamą svetimame krašte, Šveicarijos lietuviai išeiviai 50 metų išliko tvirtu tautiniu branduoliu. Jų sąmoningumas, tautinis susipratimas, pagarba ir pilietinė atsakomybė nuo pat pirmųjų žingsnių, įkuriant ŠLB, iki visos kartos išėjimo į Amžinybę 21 amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje vertas susižavėjimo. 50 metų jie saugojo ir gynė nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo idealus ir visą savo veiklą skyrė išsilaisvinimui iš okupacijos. Prof. J. Ereto straipsniuose išsakytos mintys apie tai, kaip emigracinė tremtis tautinę dvasią gali tik sustiprinti, karo pabėgėliams lietuviams gimdė ryžtą, naujus siekius kovoje prieš okupantą, siaubiantį gimtąjį kraštą ir jame likusius tremtinių/išeivių tėvus, brolius, seseris…
Ir niekas iš jų nebūtų patikėjęs, kad šių laikų atsakingieji asmenys iš LR URM yra nepajėgūs net suvokti, ką jiems tekę patirti, kad būtų laikomasi Lietuvių Chartos, PLB konstitucijos ir Šveicarijos konfederacijos civilinio kodekso reikalavimų, kurių, beje, ir dabar būtina laikytis, kai kuriama LB užsienyje.
Tačiau dabar, matant tokius „sprendimus“ kyla tik klausimai:
1. Kam reikalingas URM skyrius, kuruojantis emigrantų veiklą užsienyje?
2. Kokių tikslų siekia PLB valdyba?
P.S. Pridedu ir savo atvirą laišką Užsienio reikalų ministerijai.
LR URM, gerbiamieji ponai, 2018 m. vasario 11 d.
Labai nustebino p. D. Henkės pasiūlymas vėl kreiptis į PLB Konfliktų sprendimo komisiją!!!
Gi iš tos pačios Komisijos 2015 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas raštas, patvirtinantis teisišką 1952 m. vasario 17 d. datą, tačiau kartu ir nusivylimas, nes p. D. Henkė ir p. J. Caspersen uždraudė Komisijai teisingą datą viešinti, nes klastojimus reikia atlikti tyliai, kad būtų išvengta visuotinio pasmerkimo?!! Kodėl šią melu apipintą eigą siekiama vis kartoti: tempti laiką, išvengiant atsakomybės?!!
Nusikaltimui atsakymo ieškoma visai ne ten, kur privalu ieškoti, nes šioje istorijoje nėra jokio KONFLIKTO, o tik savavališkas, neraštingas, neleistinai piktybiškas originalių išeivijos archyvų perdirbimas.
Visais būdais yra siekiama NEsugrąžinti teisišką ŠLB įkūrimo datą, nes tikslas aiškus: sovietiškai apšaukti išeivius tarybiniais priešais, LB „sukūrusius nelegaliame buržua pogrindyje, nesilaikant įstatymų“, t.y. taip, kaip buvo siekta išeiviją šmeižti visą sovietmetį?!
Šveicarijos išeivijos lietuvių nuopelnus Tėvynei ir tautai kuriant Lietuvių bendruomenę griežtai laikytis Chartos ir PLB konstitucijų, ir Šveicarijos civilinio kodekso (ZGB) reikalavimų per paskutinį dešimtmetį esu išaiškinusi savo straipsniuose lietuviškoje spaudoje, t.p. pačių išeivių užrašytoje knygoje „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“, 2005, todėl nekyla jokių abejonių dėl Šveicarijos išeivių garbės, pilietiškumo, patriotiškumo, kokio nors principų nesilaikymo ar bent mažiausio neatitikimo jų 50-ties metų aktyvioje veikloje.
Labai prašau atidžiai perskaityti mano paskutinius straipsnius su Šveicarijos teisininkų ir prof. E. Aleksandravičiaus paliudijimais, įsigilinti į šventą pareigą išgelbėti lietuvių išeivijos pokario Šveicarijoje troškimą būti ir likti mūsų Tautos istorijoje garbingais, pilietiškais/patriotiškais, teisingais (1952 m. vasario 17 d.) įkuriant ŠLB, o taip pat daugiausiai visais laikais Lietuvai padėjusiais ir Lietuvos vardą visame pasaulyje garsinusiais.
Kreipiuosi į LR URM, kaip į vienintelę LR aukščiausią ir už išeivijos veiklą atsakingą instituciją, prašydama pareikalauti iš p. D. Henkės ir p. J. Caspersen atsakomybės pripažinti tiesą, kad ŠLB įkūrimo data – 1952 m. vasario 17 d., kuri yra 50 metų išeivių saugoma ir skelbiama visuose pasaulio lietuviškuose archyvuose, enciklopedijose, žinynuose, dokumentiniuose, raštuose, knygose ir mokslininkų straipsniuose 100-jo Lietuvos jubiliejaus proga būtų garbingai atstatyta.
Dėkoju už dėmesį laiku atlikti Tautai šventą ir teisingą pilietinę pareigą.
Pagarbiai.
Janina Survilaitė
ŠLB valdybos pirmininkė
(1998–2006)