Vėl tenka rašyti apie Šiaulių rajono Meškuičių gimnaziją. Jos profsąjungiečiai buvo susitikę su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Povilu Urbšiu bei aptarė šioje ugdymo įstaigoje per ilgesnį laiką susidariusią situaciją. Trumpai pastarąją būtų galima apibūdinti taip: aktyvioji darbo kolektyvo dalis nepasitiki gimnazijos administracija, nes ši padarė viską, kad tik nebūtų kitaip.
Reikia realios, o ne kosmetinės vadovų kaitos
Buvęs mokyklos direktorius, liberalas Algis Mačiulis [dabar – Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, kuruojantis švietimo sistemą] prieš 2015-ųjų savivaldos rinkimus baudžiamosios atsakomybės už finansinių dokumentų klastojimą, slėpimą bei naikinimą išvengė tik pasitelkęs laidavimą. Panašus likimas ištiko ir jo ištikimąją sekretorę Aldeiviną Incienę, kuri Liberalų sąjūdžio naudai kelis metus iš eilės „pervedinėjo“ 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio … aukotojams to nežinant.
Taigi, aktyvūs Lietuvos Švietimo darbuotojų Meškuičių gimnazijos profsąjungos nariai, matydami, kad realaus gimnazijos administracijos vadovų atsinaujinimo nėra, o direktoriaus pareigos vis stebuklingai atitenka A.Mačiulio aplinkos žmonėms, akylai tikrina kiekvieną jiems į rankas patenkantį dokumentą…
Drįstu manyti, kad teigiamų praktinių pokyčių šios ugdymo įstaigos gyvenime esama: paremontuotas pastato stogas, rekonstruoti vos ne viduramžius siekę tualetai, nuslopo aršios pjautynės kolektyve. Situacija dar labiau pagerėtų, jei gimnazijos administracija liautųsi savo viršininkiškas ambicijas demonstravusi darbuotojams, nes tokių veiksmų pasekmės liūdnos – teismuose mokykla pralaimi milžiniškas pinigų sumas, kurias galėtų skirti bendruomenės gerbūviui. Be to, derėtų daugiau dėmesio skirti dokumentų tvarkymui – juk kada nors vis tiek reikės baigti netikusių mačiuliškų tradicijų tęsimą.
Betvarkė gimnazijos darbuotojų sveikatos knygelėse
Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinei organizacijai priklausantys pedagogai šįkart kreipėsi į Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūrą prašydami ištirti, ką reiškia trynimai, taisymai ir kiti sunkiai paaiškinami įrašai ar įklijos jų Sveikatos knygelėse. Kai kuriose jų nėra jokių administracijos įrašų, trūksta norminių aktų nuorodų, kuo vadovaujantis jie privalomi padaryti. Sakytum, administracijai nerūpi, kokia darbuotojų sveikata ir t.t., ir pan.
Beje; nė vienas Šiaulių notaras nesutiko tvirtinti tokių primakliavotų sveikatos knygelių kopijų, nes tai esą būtų neteisėta. Galvodami apie savo socialines garantijas, nes sušlubavus sveikatai ar pan. šis dokumentas gali būti vienintelis tam tikrų aplinkybių įrodymas, žmonės ir kreipėsi į teisėsaugą.
Konstatuotina, kad už sveikatos knygelių tvarkymą bei juose skelbiamos informacijos patikimumą tiesiogiai yra atsakingi gimnazijos vadovai. O prisimenant mačiuliškas aplaidumo dokumentų tvarkymuose tradicijas, nesunku pastebėti, kad jį direktoriaus poste pakeitę sekėjai tarsi bando taisyti situaciją. Tarkime, vienoje sveikatos knygelėje rizikos faktorių įklijos atsirado 2018-aisiais, tačiau jas 1987 metais tvirtina dabar jau buvusi direktorė Jūratė Jankauskienė, kuriai nurodytu metu tebuvo… dešimt metų. Be to, 1987 metais nei sveikatos knygelių, nei kokių nors rizikos faktorių pedagogams nė kvapo nebuvo.
Darbuotojų sveikatos knygelės – svarbus dokumentas ir jis turi būti labai kruopščiai bei teisingai tvarkomas. Tiems žmonėms, kurie privalo jas turėti šito įrodinėti nereikia. Kiekvienas supranta, kad jeigu darbuotojas nepasitikrina sveikatos ir nėra jose atitinkamų medikų įrašų, jis netenka darbo.
Tokia Meškuičių gimnazijos darbuotojų sveikatos knygelių būklė tik įrodo, kad prie jų neprisilietė nei Darbo inspekcijos, nei Sveikatos skyriaus ar kt. tikrinančių institucijų rankos. Todėl ne tik šios gimnazijos, bet ir kitų Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojai privalėtų pasidomėti, kokia informacija „nugulė“ analogiškuose jų dokumentuose. Situacija primena investicinių draudimų sistemą: jei pats nesidomi savo finansais, tai ir nesitikėk pelno. O sveikatos knygelės bei įrašai juose – savotiška investicija į paties žmogaus socialinių garantijų užtikrinimą.
Taigi, dabar viskas prokurorų rankose, kurių valia įrodyti, kad dokumentų aplaidžiai tvarkyti negalima.
