Politinis strateginis lygmuo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmeta galimybės, kad Ukraina susigrąžins Krymą diplomatiniu keliu. Dauguma ukrainiečių pritartų Krymo grąžinimui tokiomis priemonėmis. Zelenskis teigia, kad šiuo klausimu dirbama ir detalių atskleisti negalima.
Manytume, kad toks diplomatinis ėjimas galimas tik po nediplomatinio ėjimo raketomis. Kai Ukraina gaus tolimojo nuotolio precizinio tikslumo raketas HIMARS ir M270 sistemoms ATACMS, ji bus pasirengusi sunaikinti pagrindines Rusijos armijos vadavietes, atramos punktus, amunicijos ir kuro sandėlius toli užnugaryje okupuotose teritorijose – Kremlius neturės kito pasirinkimo, tik derybas. Tai gali nutikti labai greitai. Mes dar prieš karą sakėme, kad Kremlių be ultimatyvios retorikos sustabdyti gali kariniai veiksmai. „Karą reikia stabdyti karu“. Kažkada beprotiškai skambėjusi ir vyrus prakaituoti vertusi frazė šiandien niekam nebekelia šiurpulių.
Labai gaila, kad ne tik Rusija, bet ir Europa neišmoko istorijos pamokų ir prireikė tūkstančių ukrainiečių aukų, kad būtų stabdomas Kremliaus ordų siautėjimas Ukrainoje. Kiek aukų dar pareikalaus ši vykstanti beprotybė, sunku pasakyti, bet aišku viena – kuo ilgiau delsiama, tuo jų daugiau.
Vakar jau ir Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad bet kuriuo atveju bus sudaryta taikos sutartis. Pagrindinė sąlyga – rusų pasitraukimas iš Ukrainos teritorijos, agresoriaus finansinis indėlis į šalies atstatymą, moralinė ir baudžiamoji atsakomybė už karo nusikaltimus. Borrellio manymu karas gali tęstis ilgai, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „savo noru nepasiduos”, tačiau tik Ukraina ir ukrainiečiai turi nustatyti karinio konflikto užbaigimo sąlygas.
Neseniai ES diplomatijos vadovas apgailestavo, kad ES praleido galimybę apmokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas likus metams iki invazijos.
Jei Ukrainos kariuomenė likus metams iki plataus masto karo būtų taip ginkluota ir taip apmokyta, kaip šiandien, jokio karo, greičiausiai, jos teritorijoje nematytume. Trumparegiškumas visiems mums kainuoja taip brangias, nebesugrąžinamas gyvybes.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Kinija ir Indija yra susirūpinusios dėl Rusijos karo Ukrainoje. Tai didina spaudimą Kremliui, nors pastarasis viešai skelbia, kad Kinija ir Indija palaiko Maskvos karą Ukrainoje. Pasak Blinkeno, Putinas pats prisipažino, kad Kinija nuogąstauja dėl vykstančios Rusijos invazijos ir turi Kremliui ne vieną klausimą.
Tai atspindi pasaulinį susirūpinimą dėl daugiau kaip pusmečio trunkančio brutalaus karo ir „didina spaudimą Rusijai nutraukti agresiją”. Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, iki šiol tylėjęs karo tema, Rusijos prezidentui išsakė priekaištą, kad „šiandienos epocha nėra karo epocha”.
Na, kuris normalus, sveikas žmogus gali ramiai žiūrėti į skerdynes, galūnių pjaustymus, vaikų žudynes. XXI amžiuje?
Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba informuoja, kad praėjusią savaitę Rusija dažniau taikėsi į civilinę infrastruktūrą, „net ir tais atvejais, kai nebuvo jokio karinio poveikio.” Pažymima, kad buvo smogta užtvankai ant Inhuleco upės prie Kryvyj Riho pietų Ukrainoje, vienoje didžiausių šalies urbanistinių teritorijų. Smūgis sukėlė potvynį ir sutrikimus geriamo vandens tiekime, kuriuos Ukrainos valdžios institucijos vis dar šalina. „Susidūrusi su nesėkmėmis fronto linijose, Rusija išplėtė vietų, kuriose ji pasirengusi smogti, skaičių, siekdama tiesiogiai pakenkti Ukrainos žmonių ir vyriausybės moralei”, – rašoma pranešime.
JAV kariuomenės generolas, Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Mark Milley, apsilankęs karinėje bazėje Lenkijoje, paragino sąjungininkus būti budrius. „Karas Rusijai šiuo metu klostosi ne per geriausiai. Taigi visi privalome palaikyti aukštą parengties, budrumo būseną”.
JAV generolo įspėjimas verčia ir mus gerokai padidinti budrumą.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atvyko į Armėniją ir Jerevane susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonjanu. Įtakinga JAV politikė pasmerkė „neteisėtus” Azerbaidžano išpuolius Armėnijos pasienyje ir pažadėjo JAV paramą.
Azerbaidžanas vakar iškoneveikė Pelosi dėl teiginio, kad Baku pradėjo konfliktą su Armėnija, sakydamas, kad šios „nepagrįstos ir nesąžiningos” pastabos yra rimtas smūgis taikos pastangoms.
Šis JAV atstovės žingsnis – labai svarbus Amerikos pareiškimas dalyvauti Artimųjų Rytų procesuose. Silpstant Rusijai, o regione agresyviai dominuojant Turkijai ir satelitiniam Azerbaidžanui, Armėnija liko be „stogo“. Panašu, kad Vašingtono politikai suvokė, kad nenorėdami, kad strateginiuose regionuose dominuotų Pekinas arba Maskva, privalo atsirasti senasis „pasaulio policininkas“ – JAV.
Iš Ukrainos uostų jau išplaukė 165 laivai su 3,7 mln. tonų žemės ūkio produktų, praneša Ukrainos infrastruktūros ministerija. Pagal liepos 22 d. Maskvos ir Kyjivo pasirašytą susitarimą dėl Ukrainos jūrų uostų atblokavimo buvo atidaryti trys Juodosios jūros uostai, kurie gali pakrauti ir išsiųsti į užsienį 100-150 krovininių laivų per mėnesį. Iki karo Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, per mėnesį išsiųsdavo iki 6 mln. tonų grūdų.
Ekonomikos ekspertai teikia, kad Rusijos izoliacija turės katastrofiškų pasekmių jos ekonomikai. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, šiais metais Rusijos BVP sumažės dar 6 %. Maskvos draudimas atsiskaityti „nedraugišku” JAV doleriu, kuriuo atliekama 88 % pasaulinių valiutos keitimo sandorių, yra didžiulė kliūtis prekybai. Visa tai taip pat ypač stipriai atsiliepia Rusijos energijos eksportui. Ilgalaikis naftos ir dujų eksportas priklauso nuo technologijų, o dauguma jų gaminama Vakaruose.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, praėjusiais metais naftos ir dujų pardavimai sudarė 45 % Rusijos BVP. Tačiau Rusija dabar savo naftą parduoda tik atrinktiems pirkėjams. Kinija ir Indija gavo dideles nuolaidas rusiškai naftai ir galimybę pelningai perparduoti naftą ir dujas kitiems pirkėjams, tačiau šios šalys pasinaudos Rusija tik šiame etape, bet ne ilgalaikėje perspektyvoje.
Teigiama, kad Maskva slepia savo finansines ataskaitas, o agentūros „Bloomberg” peržiūrėti vidaus dokumentai rodo, kad Rusijos patirti nuostoliai yra milijardiniai: biudžeto perteklius rugpjūčio mėnesį sumažėjo 137 mlrd. rublių, arba 2,1 mlrd. dolerių.
Operacinis lygmuo
Kremlius kol kas nežada sudėti ginklų ir pradėti derybų su Kyjivu. Pranešama, kad suintensyvėjo „patriotiškai“ nusiteikusių piliečių verbavimas į Rusijos armiją, jiems siūlant apie 2 700 JAV dolerių per mėnesį. Rostove prie Dono buvo dalinami lankstinukai, rodomi ginklai, raginami į savanorius užsirašyti asmenis nuo 18 iki 60 metų, turinčius bent vidurinį išsilavinimą.
JAV karo ekspertai, prognozavę, kad fronto linija iki žiemos bus užšaldyta, po Ukrainos puolimo Charkivo srityje, pakeitė prognozes. Manoma, kad dabar Rusija gali pamėginti susigražinti prarastą iniciatyvą. Ukraina per savaitę atkovojo daugiau teritorijų, nei Rusija užgrobė per penkis karo mėnesius, kas labai stipriai pakirto tikėjimą „antrosios pasaulyje“ armijos galia.
Kremliaus generabalvonai turi apsispręsti, kuriam frontui teikti pirmenybę. Pagal Putino pageidavimus – tai Luhansko ir Donecko sritys. Tačiau norint įgyvendinti šį planą, rusų armijai reikia dvigubai daugiau pajėgumų, nei jų yra fronto linijoje ir užnugaryje. Septyni karo mėnesiai atskleidė Rusijos logistikos trūkumus, o esant drėgnesniam ir šaltesniam orui rusams bus daug sunkiau.
Driskių vadai suvokia, kad praradus Chersoną ukrainiečiams susidarys puikios galimybės spausti juos ne tik šiaurės rytuose, bet ir pietuose. Todėl rusai darys viską, kad okupuotos Chersono ir Zaporižės sričių teritorijos būtų išlaikytos, o fronto linijos paveikslas išliks toks pat, koks yra dabar – nei pirmyn, nei atgal.
Tačiau šis karas yra sunkiai nuspėjamas. Ukrainiečiai stipriai spaudžia driskius prie Chersono, nepaisant to, kad gynyba buvo sustiprinta. Ukraina kontroliuoja pie 40 % Donecko teritorijos. Rusija kontroliuoja apie 20 % Ukrainos.
Alinantis karas tęsiasi.
Taktinis lygmuo
Mordoras tęsia karinius veiksmus, siekdamas okupuoti Donecko ir Luhansko sritis. Suintensyvėjo oro žvalgyba, pergrupuojami daliniai, atskiros grupės papildomos rezervais.
Per pastarąją parą okupantai į Ukrainos teritoriją paleido 3 raketas, surengė 22 oro smūgius, ir atliko 90 bombardavimų reaktyvinėmis sistemomis. Nukentėjo daugiau kaip 30 gyvenviečių infrastruktūra.
Šį rytą okupantai surengė dar vieną raketų ataką Zaporižėje, apšaudė netoli regioninio centro esantį kaimą, sužeistas vienas žmogus.
Naktį smūgiuota Mykolaivui. Pažeista apie 300 metrų tramvajaus tinklo kontaktinio laido.
Pranešama, kad Rusijos armija susiduria su dideliu žmogiškųjų ir materialinių išteklių trūkumu. Iš Tambovo miesto atsiųsta 400 kalinių, nuteistų už kriminalinius nusikaltimus. Krasnodaro krašte „Afganistano karių” visuomeninės organizacijos iš vietos gyventojų renka lėšas, už kurias būtų galima nupirkti šiltų daiktų savanorių batalionui.
Per pastarąją parą Ukrainos karo aviacija sudavė 21 smūgį į 16 priešo gyvosios jėgos susitelkimo vietų ir paramos punktų rajonų bei 5 priešlėktuvinių raketinių kompleksų pozicijas.
Raketinės pajėgos ir artilerija per praėjusią parą sudavė sėkmingus smūgius 14 priešo objektų. Pataikyta į 6 kontrolės, 3 paramos punktus, personalo bei karinės technikos sutelkimo rajonus.
Foto: 64-oji Rusijos brigada, dalyvavusi kankinant ir žudant ukrainiečius Bučoje, neteko daugiau kaip 90 proc. personalo