Dvi iš pažiūros labai keistos tendencijos ryškėja taip vadinamų konservatorių partijoje. Viena – visapusiškas priešiškumas desovietizacijai, išsskyrus paviršutinišką paminklų sovietinių paminklų šalinimą – išryškėjo jau seniai, nors sugeba išvengti žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Kol laisvės kovotojai reikalauja komunistų partijos pasmerkimo ar žinomų KGB bendradarbių išviešinimo, konservatorių vyriausybė ramiai stebi, kaip iš jo paties atstatyto ir vėliau A. Kubiliaus sprendimu atimto pastato iškraustomas ten laisvės kovų muziejų įkūręs Laisvės premijos laureatas, partizanas Albinas Kentra. Antra tendencija išryškėjo tik šiemet, karo fone. Tai konservatorių nepalaužiamas tikėjimas Rusijos opozicija, demokratinės Rusijos galimybe ir tuo, kad tokia Rusija nustotų naikinusi savo kaimynus. Šis tikėjimas, išryškėjęs Juknevičienės ir Kubiliaus įrašuose Dožd skandalo Latvijoje fone, lydi partiją daugelį metų. Kokia tad tikroji TS-LKD laikysena sovietinės praeities ir dabartinės Rusijos klausimais? Apie tai papunkčiui aiškinamės su dr. Vytautu Sinica.
