Nacionalinis susivienijimas, tęsdamas Sąjūdžio tradiciją, visų pirma nori sugrąžinti Lietuvos žmonėms tikėjimą savo valstybe. Tikėjimą, kad esame laisvi spręsti, kaip joje gyventi, kad esame laisvi klausyti savo sąžinės ir pagal ją kurti įstatymus, kurie reguliuoja mūsų bendrą gyvenimą. Tokio tikėjimo įkvėpti, su pasididžiavimu savo valstybe turime visi kartu kurti ją savo darbais, kiekvienas pagal savo gabumus ir pašaukimą.
Žmonės yra skirtingi ir bendriems sprendimams priimti būtini ne tik rinkimai, bet ir diskusijos, įsiklausymas į bendruomenes, gyventojus apskritai. Rūpestis miesto reikalais tik augtų, jei dalyvavimas jo gyvenime būtų įprastas, o ne diktuojamas iš mero kabineto. Demokratiją būtina užtikrinti visais lygmenimis, įskaitant savivaldą. Būtina stiprinti seniūnijas, vietos bendruomenes, net namų bendrijas.
Visam tam savivaldybė turi svertus ir lėšas. Nuo žemiausio lygmens turime būti ir jaustis šeimininkais.
Nacionalinis susivienijimas pasisako už kitokią politikos kultūrą. Aukščiausi moraliniai idealai, sąžiningumas ir kompetentingumas yra svarbiausi politiko kriterijai. Tik išprususi, mąstanti ir neabejinga visuomenė gali atskirti sąžiningus politikus ir prasmingas kalbas nuo tuščių pažadų.
Nors dabartinė Kauno valdžia parodė ypatingą ūkiškumą ir sparčiai gerina visą viešąją infrastruktūrą, tačiau su gyventojais ji apskritai nekalba ir demonstruoja net pabrėžtinę aroganciją. Į viešumą yra iškilęs ne vienas atvejis, kai valdžia be gyventojų pritarimo bando savo nuožiūra įgyvendinti visus gyventojus liečiančius projektus (Žemųjų Šančių krantinės, Ąžuolyno sutvarkymo). Susikalbėjimo stoka ir valdžios geranoriškumo trūkumu skundžiasi ir Eigulių seniūnijos gyventojai. K. Škirpos ir P. Plechavičiaus gatvių gyventojai, dar 2020 metais surinkę parašus dėl vaikų žaidimo ir sporto aikštelių atnaujinimo, jau 3 metai gyvena savivaldybės pažadais. Savivaldybė neranda galimybės įrengti vos iki 10 000 Eur kainuojančių aikštelių. Kitas atvejis – neseniai naujai perdaryta S. Žukausko gatvė. Po jos sutvarkymo gyventojai neteko galimybės joje parkuoti automobilių. Dėl šių pokyčių niekas nei tarėsi, nei bandė spręsti ir taip kiemuose netelpančių automobilių problemos. Kaunui trūksta geranoriškumo, kalbėjimosi ir įsiklausymo.
Galiausiai Kaunui trūksta skaidrumo. 2022 m. rugsėjo mėn. atlikta Lrytas.lt apklausa rodo, kad Kauno merą palankiai vertina 28,8 proc. respondentų, 39,7 proc. – nepalankiai, 31,5 proc. – sunku pasakyti.
Kodėl taip ženkliai smuko šio darbštaus ir daug Kaunui gero padariusio politiko populiarumas?
Viešumoje pasirodė informacija apie mero artimųjų įsigytus sklypus prestižinėse Kauno vietose, administracijos direktorius pagautas su didžiausiu kyšiu per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, mero valdomos įmonės neskuba išeiti iš Rusijos rinkos. Tikime, kad tokios politikos laikas praėjo. Žmonės visa tai mato ir ilgisi sąžiningų, jiems tarnaujančių vadovų.
Nacionalinis susivienijimas kviečia kauniečius tapti tikrais Kauno šeimininkais. Laikas patiems spręsti, ko reikia jūsų mikrorajonui, kad jame gyventi būtų patogiau. Pradėkime nuo Kauno kurti kitokią Lietuvą! Padarykime Kauną atgimstančios Lietuvos centru ir pavyzdžiu. Tikėjimas savo valstybe, rūpestis savo miestu, realus žmonių įsitraukimas į sprendimus, sąžiningi ir kompetentingi politikai – tai yra mūsų šūkio „Tapkime Kauno šeimininkais!” esmė. Kviečiame kartu paversti tai realybe! Kaunas yra vertas būti orių, laisvų ir kuriančių asmenybių miestu.