Tomas Plaušinis, Mindaugas Velička
Verta prisiminti. Generaliniai korupcijos „stogai“ (tęsinys)
Verta prisiminti. Generaliniai korupcijos „stogai“ (pabaiga)
Seimui svarstant generalinio prokuroro Dariaus Valio ataskaitą siūlome prisiminti prieš trejetą metų atliktą žurnalistinį tyrimą, aštuonių straipsnių ciklu paskelbtą tuo laiku dar laisvame „Lietuvos žinių“ dienraštyje. Jis atveria Generalinės prokuratūros galimus ryšius su specialiosiomis tarnybomis ir nusikalstamu pasauliu. Šiandieninis generalinio prokuroro ir jo komandos elgesys liudytų, kad šie ryšiai ne tik nenutrūko, bet ir sutvirtėjo.
Generaliniai korupcijos „stogai“ (I)
Generaliniai korupcijos „stogai“ (II)
Generaliniai korupcijos „stogai“ (III)
Generaliniai korupcijos „stogai“ (I)
LŽ | 2010-11-08
Šis lėktuvas, nufotografuotas praėjusią vasarą viename Majamio oro uostų Floridoje, leidosi Vilniaus ir Palangos oro uostose. Tikėtina, kad jis čia galėjo atgabenti įtariamus teroristus. LŽ archyvo nuotrauka
2005 metų spalio 6 dieną, ankstų ketvirtadienio rytą, penktą valandą, virš Lietuvos sostinės tvyrojo rūkas, miestas dar nebuvo pabudęs. Vilniaus tarptautiniame oro uoste leidosi vidutinio nuotolio komercinės paskirties reaktyvinis oro laineris „Boeing 737“, kuriuo, įtariama, buvo atskraidinti teroristai. Generalinė prokuratūra, kaip ir tikėtasi, nerado nei CŽV kalėjimų, nei įtariamųjų.
Paslaptingas lėktuvas
Tą lietuviško rudens rytą Vilniaus oro uoste matomumas dėl rūko buvo itin blogas, todėl buvo neįmanoma įžiūrėti, kas įlipa ir kas išlipa iš nusileidusio boingo. Aplik orlaivį patruliavo aviacijos saugumo darbuotojai, prie jo stovėjo du aviacijos saugumo patruliniai automobiliai. Kadangi šis nusileidimas nebuvo planuotas iš anksto, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pasieniečiai, budėję oro uoste, pajudėjo lėktuvo link. Pasieniečiai, vykdantys sargybą „Lėktuvų palyda ir patikrinimas“, ketino atlikti savo pareigą, saugant valstybinę sieną, ir užrašyti borto numerį, sužinoti iš kur lėktuvas atvyko, kada išvyks, ar yra keleivių ir kas jie. Likus 400 metrų iki orlaivio, aviacijos saugumo darbuotojai sustabdė pasienio karininką ir neleido prieiti prie lėktuvo.
Per tą laiką nuo šio orlaivio pro vyriausybinius vartus iš oro uosto teritorijos išvažiavo automobilis, o reaktyvinis oro laineris, pasipildęs degalų, pakilo į orą. Vilniaus tarptautiniame oro uoste jis užtruko ne daugiau kaip valandą. Orlaivio muitinis patikrinimas taip pat nebuvo atliktas.
„Juodieji taškai“
Mažiau kaip po mėnesio nuo šio įvykio Vilniaus oro uoste, pasaulį sudrebins įtakingame JAV dienraštyje „The Washington Post“ nacionalinio saugumo ir gynybos srities apžvalgininkės Danos Priest išspausdinta publikacija „Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) įtariamus teroristus laiko slaptuose kalėjimuose“. Už šį ir kitus straipsnius slaptųjų CŽV tardymo ir kalinimo centrų tema žurnalistė 2006 metais bus apdovanota prestižine Pulicerio premija (The Pulitzer Prize).
Šiose ir kitose publikacijose pasaulio bendruomenei buvo atskleista, kad po 2001 metų rugsėjo 11 dieną Jungtinėse Valstijose įvykdytų teroristinių aktų šios valstybės CŽV laikė ir tardė įtariamus teroristus slaptose Rytų Europos kalinimo centruose. Šios bazės, dar vadinamos „juodaisiais taškais“ („black sites“), buvo itin slaptos pasaulinės transporto, kalėjimų ir tardymo sistemos, vadinamos „ypatinguoju persekiojimu“ („extraodinary rendition“) ir veikiančios be jokios, teisinėms valstybėms privalomos, teisminės kontrolės ir, nepaisant įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse numatytų ekstradicijos reikalavimų, dalis.
Pulicerio premijos laureatė atskleidė, kad Rytų Europoje tokie centrai buvo steigiami suderinus tik su labai siauru ratu vietinių vadovų ir pareigūnų, apie tai žinodavo tik valstybės, kuriose steigiamas toks slaptas kalėjimas, prezidentas ir keli tos valstybės aukšti žvalgybos pareigūnai. Kadangi JAV Konstitucija draudžia kankinimą, tokie centrai buvo steigiami ne JAV teritorijoje, o kitose valstybėse, kurios menkai gerbia žmogaus teises ir laisves, tarp jų, visų pirma, Rytų Europoje.
Užkirto pasieniečiams kelią
Tuo metu, minimos spalio 6 dienos rytą, jau pakilus paslaptingam lėktuvui į orą, Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės posto viršininkas susisiekia su pasieniečiams trukdžiusių aviacijos saugumo darbuotojų viršininku Juozu Žėku. Pastarasis paaiškina, kad turi iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautą slaptą raštą, kuriame nurodoma, kad atliekami veiksmai suderinti su Pasienio tarnybos (VSAT) vadovybe.
Reikia pažymėti, kad civilinės aviacijos darbuotojai nėra valstybės pareigūnai ar karininkai, o tik paprasti civiliai oro uosto apsaugos darbuotojai, tuo metu VSAT yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, taigi bet kokie trukdymai jiems atlikti šias funkcijas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Beje, užkirtusių kelią tikrinti orlaivį darbuotojų viršininkas J.Žėkas dirbti į oro uostą atėjo iš VSD, kur buvo Vidaus kontrolės skyriaus viršininku.
Generolas dangstė savivalę
Tą patį rytą VSAT Vilniaus rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vytautas Ižganaitis raštišku tarnybiniu pranešimu informuos tuometį VSAT vadą generolą Saulių Stripeiką apie įvykį Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, teigdamas, kad pasieniečiams „buvo grubiai sutrukdyta atlikti savo pareigas“ ir prašys generolo pradėti tyrimą, ar tokie veiksmai buvo teisėti. VSAT Vilniaus rinktinės vadas tuo pačiu tarnybiniu pranešimu informuos pasienio generolą ir apie kitus VSD pareigūnų savavaliavimo atvejus kituose pasienio punktuose. Kaip rodo viza ant rinktinės vado pranešimo, generolas S.Stripeika tą pačią dieną susipažino su šiuo dokumentu, tačiau jokių veiksmų taip ir nesiėmė.
Tuo metu VSD raštas su žyma SLAPTAI dėl minėto skrydžio VSAT gautas tik 2005 metų spalio 7 dieną, tai yra tik kitą dieną po įvykio. Teisiškai abejotina ar šis raštas apskritai ko vertas, nes VSD negali nurodyti kitoms institucijoms nevykdyti įstatymų. Šis orlaivis tų pačių metų vasario 18 dieną taip pat buvo užfiksuotas Palangos oro uoste, kur nusileido 18.09 val. ir išvyko 19.30 val., atvykęs su 5 keleiviais ir 3 įgulos nariais.
Vėliau paaiškės, kad šis lėktuvas buvo tik vienas iš daugelio, kurį naudojo CŽV, tikėtina, gabenti įtariamus teroristus į Rytų Europos slaptus kalėjimus, kur jie tardant galėjo būti kankinami. Šio orlaivio sąsajas su CŽV patvirtins Europos Parlamento laikinojo komiteto medžiaga, o taip pat Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvada. Tačiau tą ūkanotą ketvirtadienio rytą lėktuvas jau buvo išnykęs iš Lietuvos oro erdvės kontrolės akiračio, o paslaptingas automobilis, kuris milžinišku greičiu išvyko iš oro uosto per vyriausybinius vartus, dingo be pėdsakų mūsų sostinėje. Dėl tuomečių VSD vadovų nelojalumo bei kitų mūsų tarnybų neprofesionalumo, Lietuvos valstybė niekada taip ir negalės atsakyti į klausimą, ką užsienio žvalgybos orlaivis atgabeno į mūsų valstybės teritoriją.
Skandalingas reportažas
2009 metų rugpjūčio 18 dieną naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė priims tuometį VSD generalinį direktorių generolą Povilą Malakauską. Saugumo vadovas informuos valstybės vadovę, kad vienas galingiausių JAV televizijos kanalų „ABC News“ rengia informaciją apie „galimai Lietuvoje kalintus CŽV sulaikytus asmenis, ir kaip kalinimo vietą planuoja įvardyti vieną VSD priklausančių objektų“. Kaip Seimą informavo prezidentė, VSD generalinis direktorius šio susitikimo metu „negalėjo paneigti CŽV sulaikytų asmenų kalinimo Lietuvoje galimybės“. Jau rugpjūčio 20 dieną „ABC News“ išplatino informaciją apie tai, kad iki 2005 metų pabaigos Vilniuje veikė slaptas CŽV kalėjimas, kuriame buvo laikomi aukšto rango tarptautinio teroristinio tinklo „Al Qaeda“ teroristai.
Europietiška pozicija
Ir tik dėl prezidentės D.Grybauskaitės viešo spaudimo Seimas pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą.
Verta pažymėti, kad toks prezidentės elgesys, nors ir aršiai puolamas kai kurios VSD kontroliavusios klaninės grupės narių bei jai artimos žiniasklaidos, buvo itin atitinkantis europietiškas vertybes. Europos Sąjunga (ES) ir Europos Taryba ne kartą griežtai pasmerkė tokių kalėjimų steigimą, „kadangi įtariami teroristai laikomi JAV ar užsienio valstybėse kaip vadinamieji „kaliniai-vaiduokliai“, o tai reiškia, kad jie galėjo būti pagrobti ir laikomi atskirti nuo pasaulio be jokių teisių arba galimybių susisiekti su gynėjais, Raudonuoju Kryžiumi ar Raudonuoju Pusmėnuliu, kadangi su tokiais kaliniais gali būti elgiamasi žiauriai, nežmoniškai, jie gali būti žeminami ir kankinami“. Tokie veiksmai pažeidžia tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, tiek ES valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus ir jų nacionalinę teisę.
EP yra vienareikšmiškai įspėjęs, kad „ES sutarties 6 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės gerbtų pagrindines teises ir primena, kad ES sutarties 7 straipsnyje (Europos valstybių ir vyriausybių vadovų) Tarybai numatyta galimybė, tuo atveju, jei valstybėje narėje šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjamos pagrindinės teisės ar kyla tokio pažeidinėjimo grėsmė, laikinai atimti tam tikras teises, įskaitant balsavimo Taryboje teisę“. Parlamentas viešai ne kartą pareiškė, kad „įsipareigoja pradėti (tokį) procesą pagal Sąjungos sutarties 7 straipsnį, jei tyrimų metu pasitvirtintų įtarimai, kad kokia nors valstybė narė veiksmais arba neveikimu padėjo kitoms vyriausybėms dirbantiems agentams atlikti šiuos veiksmus“.
Prezidentė D.Grybauskaitė 2009 metų spalio 20 dieną per spaudos konferenciją, po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru Thomasu Hammarbergu, paraginusiu Lietuvą nuodugniai ištirti įtarimus, kad šalyje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas, atsakydama į klausimus pareiškė, kad turi „netiesioginių įtarimų“, kad taip Lietuvoje buvo.
Parlamentinis tyrimas
Seimo NSGK nustatė, kad „su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos Respublikos oro erdvę ir buvo nusileidę Vilniaus bei Palangos oro uostuose. Taip pat, kad buvo sudarytos sąlygos per Lietuvos teritoriją pervežti, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją atvežti ir iš jos išvežti CŽV sulaikytus asmenis“. Komitetas paskelbė, kad VSD vadovai ne kartą sudarė galimybes JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių, VSD pareigūnai sąmoningai apribodavo VSAT pareigūnų galimybes atlikti orlaivių patikrinimus, o visais atvejais muitiniai patikrinimai nebūdavo atliekami, keleivių tapatybės, krovinių paskirtis nebūdavo nustatomi.
Tyrimo metu išaiškėjo, kad VSD pagal JAV prašymą įrengė mažiausiai du objektus Vilniaus mieste, tinkamus laikyti sulaikytus asmenis. Vieną jų, Antaviliuose, sostinės Antakalnio seniūnijoje, rekonstravo pati CŽV. Įrengus objektą, dalyje patalpų vietos VSD pareigūnams lankytis buvo draudžiama. VSD pareigūnų teigimu, CŽV atstovai objekte likdavo ne vieni, visada būdavo arba VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D.Dabašinskas, arba vienas iš VSD pareigūnų. Seimas nustatė, kad Antaviliuose „VSD nesiekė kontroliuoti partnerių (tai yra CŽV – aut.) veiklos, nestebėjo ir nefiksavo atvežamų ir išvežamų krovinių, nekontroliavo partnerių atvykimo ir išvykimo, be to, ne visada turėjo galimybę matyti visus atvykstančius ir išvykstančius asmenis, o pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“. JAV televizijos kanalas „ABC News“ šį objektą Antaviliuose viešai įvardijo kaip slaptą CŽV kalėjimą, kur buvo laikomi įtariami teroristai.
Verta priminti, kad Europos Parlamentas yra pareiškęs, kad „bet kokia pagalba ir parama kitų valstybių agentams, susijusi su slaptu laisvės atėmimu ir kankinimu, įskaitant pagalbą ir paramą gabenant orlaiviais ir naudojant oro uostus, taip pat pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją“.
Seimo NSGK taip pat nustatė, kad milžiniškų panaudotų piniginių lėšų šiems projektams apskaita buvo netinkama, o atskirų asmenų paaiškinimai dėl bendrų veiksmų finansavimo šaltinių, panaudotų piniginių lėšų atskiriems veiksmams, ar dėl jų apskaitos, nesutampa. CŽV skirtos lėšos galėjo būti tiesiog grobstomos.
Smūgis prezidentės autoritetui
Patvirtinęs NSGK išvadas, Seimas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas ištirti, ar VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių. Prezidentės dėka jie neteko pareigų valstybės tarnyboje: M.Laurinkus atšauktas iš ambasadoriaus Gruzijoje, o kiek vėliau D.Dabašinskas iš ministro-patarėjo Lietuvos ambasados Ukrainoje pareigų. A.Pocius verčiasi privačia advokato praktika.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente šių metų sausio 22 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Seimo prašymą. Jam vadovauja prokuroras Mindaugas Dūda. Tačiau net pasikeitus VSD ir Generalinės prokuratūros vadovams tyrimas nė kiek nepasistūmėjo į priekį. Jau beveik dešimt mėnesių vykstantis tyrimas nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.
Yra pagrįstų įtarimų, kad laikotarpiu nuo 2009 metų gruodžio 28 dienos iki 2010 metų balandžio 12 dienos, kai VSD generalinio direktoriaus pareigas laikinai ėjo R.Vaišnoras, departamente galėjo būti naikinami ir klastojami dokumentai, susiję su slaptų CŽV kalinimo centrų steigimu bei jų finansavimu. Šaltinių VSD teigimu, kai kurie aukšti VSD pareigūnai, liudydami šiame ikiteisminiame tyrime prokurorui akivaizdžiai davė melagingus parodymus. Jie už tai nėra patraukti atsakomybėn. Jei tyrimas būtų atliekamas veiksmingai, prokurorai galėjo ne tik nustatyti CŽV kalinimo centrų steigimo bei tam skirtų lėšų panaudojimo aplinkybes, bet ir nustatyti kitus objektus Vilniaus mieste, kur įtariami teroristai buvo neleistinais metodais tardomi, o ne tik laikomi, ir kurie VSD Pirmosios valdybos pareigūnai budėdavo tardymo vietoje ir jo metu.
Tačiau Generalinėje prokuratūroje nėra rimto nusiteikimo kruopščiai vykdyti šį tyrimą. Priešingai, ruošiamasi jį tyliai nutraukti. Kaip LŽ informavo generalinio prokuroro patarėja Vilma Budėnienė, „ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas niekam neįteikti“.
D.Valio patarėja pranešė ir tai, kad buvę VSD generaliniai direktoriai M.Laurinkus ir A.Pocius, buvęs jų pavaduotojas žvalgybai D.Dabašinskas ir dabartinis VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, kuris būdamas VSD Pirmosios (žvalgybos) valdybos Specialiųjų operacijų skyriaus viršininku vykdė visus vadovų nurodymus ir tiesiogiai dalyvavo steigiant kalinimo centrus, yra apklausti tik kaip liudytojai. Akivaizdu, kad jų neketinama traukti baudžiamojon atsakomybėn.
Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad „kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių“. Kodeksas draudžia liudytoju apklausti asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Asmuo, kuris turi duoti parodymus, kurie vėliau gali būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, turi būti apklausiamas specialiuoju liudytoju arba įtariamuoju.
Kaip specialusis liudytojas asmuo apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nepakanka, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Dažniausiai tai daroma, kai gautas pareiškimas, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių pareiškime išdėstytus teiginius. Jeigu byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė konkretus asmuo, galioja draudimas tokį asmenį apklausti kaip liudytoją ir jam turi būti suteiktas tik įtariamojo statusas“.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, kuriame vyksta šis tyrimas, vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka yra to paties A.Pociaus kurso draugas, jie artimai bendrauja šeimomis. Tyrimui tiesiogiai vadovaujantis M.Dūda yra artimas VSD, palaikantis intensyvius draugiškus ryšius su ne vienu saugumo pareigūnu, kartu su jais yra vedęs ne vieną ikiteisminį tyrimą.
Prezidentės oponentai nekantraudami laukia CŽV slaptų kalėjimų bylos nutraukimo. Tokiu atveju D.Grybauskaitės politiniai priešininkai, akivaizdu, nepraleis progos apkaltinti valstybės vadovę neva nepagrįstai sukėlus tarptautinį skandalą dėl neva prokurorų taip ir nerastų slaptų CŽV kalinimo ir tardymo centrų Lietuvoje. Atrodo, kad Dariaus Valio vadovaujama Generalinė prokuratūra tokį šansą jiems suteiks pačiu artimiausiu metu.
Generaliniai korupcijos „stogai“ (II)
LŽ | 2010-11-09
LŽ archyvo nuotrauka
Premjero sudaryta vyriausybinė komisija, tyrusi kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais efektyvumą, atskleidė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemas, nusidriekusias net į Generalinės prokuratūros (GP) Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrių. Tačiau pasikeitus generaliniam prokurorui, šio skyriaus vadovo Zenono Buroko, jo pavaduotojo Kęstučio Gudžiūno, prokuroro Dariaus Raulušaičio pozicijos GP dar labiau sutvirtėjo.
Prarastas žmonių pasitikėjimas
2010 metų vasario 5 dieną po GP bei jos vadovą lydėjusių skandalų atsistatydino tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Tuo pačiu metu Pilietinės visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės tyrimo bendrovė „Vilmorus“ atliko Lietuvos gyventojų nuomonės – dėl jo tinkamumo toliau eiti pareigas – apklausą. Tyrimas vyko 21 mieste ir 52 kaimuose. Net 67 proc. apklaustųjų atsakė, kad A.Valantinas nėra tinkamas toliau eiti savo pareigas, ir tik 6 proc. manė, kad jis yra tinkamas toliau būti prokuratūros vadovu. Kiti apklausos dalyviai (27 proc.) neturėjo nuomonės. Po ilgų paieškų, birželio viduryje, buvo paskirtas ir po duotos priesaikos darbą pradėjo naujasis generalinis prokuroras Darius Valys.
„Ateinate dirbti sunkiausiu Generalinei prokuratūrai laikotarpiu per paskutiniuosius dvidešimt metų. Visuomenė yra sunerimusi, nebepasitiki teisėsauga ir pačia Generaline prokuratūra. Nuo Jūsų veiksmų priklausys, ar žmonės vėl ims pasitikėti ne tik pačia prokuratūra, bet ir visa teisėsaugos sistema“, – priimdama D.Valio priesaiką sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Toje pačioje kalboje valstybės vadovė ir įspėjo naująjį prokuratūros vadovą, kad užtikrina jam savo paramą tik iki tol, kol jis gebės sąžiningai atlikti savo pareigą Lietuvai ir jos žmonėms.
Ir nors darbą pradėjęs generalinis prokuroras stokojo administracinės patirties (savo karjeros metu vadovavo tik 3–4 provincijos prokurorams), o ir pats nėra pasižymėjęs kaip procesinis prokuroras ar vadovavęs kokiems rimtesniems tyrimams, prezidentė ir visuomenė, suteikdamos iš anksto pasitikėjimo kreditą, tikėjosi, kad Akmenės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras D.Valys nebus ar bent nesusies savęs su kokiomis nors klaninėmis teisininkų, verslo ar kitomis akivaizdžiai išreikštų interesų grupėmis. Tačiau naujasis generalinis prokuroras pasirinks kitą kelią ir tolesni jo veiksmai bus kaip tik priešingi.
Senais bėgiais
Neturėtų stebinti LŽ jau paskelbti faktai, kad generalinį prokurorą D.Valį nuolat konsultuoja dabar teisėju dirbantis visuomenės pasitikėjimą praradęs A.Valantinas. Naująjį generalinį prokurorą toliau kuruoja ta pati klaninės prigimties grupė, kaip ir anksčiau jo pirmtaką A.Valantiną, su kurios dalimi atstovų jis, anot D.Valio patarėjos Vilmos Budėnienės, aptarinėja „bendras prokuratūros sistemos temas“ (rugsėjo 21 dienos generalinio prokuroro ir jo patarėjos V.Budėnienės neformalus pasitarimas Vilniaus kavinėje „Šauni vietelė“ su LTV žurnalisto Virgio Savukyno koordinuojama žurnalistų ir kitų viešų asmenų grupe, kuriame dalyvavo ir Kauno galimos pedofilijos byloje susikompromitavusių prokurorų ir kitų veikėjų vieši gynėjai, tokie kaip buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, LTV žurnalistė Rita Miliūtė, politikos apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras ir kiti). Tai neturėtų stebinti, jeigu atidžiau pažvelgtume į jo pasirinktą komandą pačioje GP.
Kadangi prezidentė ne tik privertė atsistatydinti A.Valantiną, tačiau ir nepratęsė jo pavaduotojų įgaliojimų, D.Valys buvo laisvas pasirinkti savo komandą. Tai jis ir padarė.
Nuo liepos 12 dienos generalinio prokuroro pavaduotoju dirba D.Raulušaitis, nuo rugpjūčio 3 dienos antruoju jo pavaduotoju – Tomas Staniulis.
D.Raulušaičiui pavesta kuruoti pačias jautriausias sritis – finansinius bei ekonominius nusikaltimus ir korupcijos bylas. Jis taip pat vadovauja ir prokuratūros reformą rengiančiai darbo grupei.
Pirmasis generalinio prokuroro pavaduotojas iki paskyrimo į šias pareigas dirbo GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroru ir buvo atsakingas už PVM grobstymo bylas.
Gijos driekiasi į GP
Šių metų kovą prezidentė D.Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius nurodė vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui atleisti aukštus jo vadovaujamos Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžios Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnus. Prokuratūros vadovas jau buvo atsistatydinęs. Kaip tuo metu skelbta žiniasklaidoje, slaptosios tarnybos valstybės vadovams pateikė duomenų, jog tyrimai FNTT buvo marinami tyčia, juos skaldant į atskirus epizodus ir nutraukiant už kyšius. Ministras pirmininkas sudarė vyriausybinę komisiją finansinių ir ekonominių nusikaltimų tyrimų sistemos efektyvumui išanalizuoti. Komisijos pirmininku buvo paskirtas Vyriausybės vadovo patarėjas kovos su korupcija klausimais teisės mokslų daktaras Gintaras Kalinauskas. Komisija buvo supažindinta su dideliu kiekiu informacijos, kurią pateikė Valstybės kontrolė, GP, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kitos operatyvinės tarnybos, tarp jų ir korupcijos mastus finansinių nusikaltimų tyrimuose atskleidžiančia įslaptinta informacija. Tapo aišku viena, kad korupcija nebūtų buvusi įmanoma be tyrimams vadovavusių prokurorų bendrininkavimo.
Konstitucija numato, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Baudžiamojo proceso kodeksas teigia, kad prokuroras turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus. Kodeksas taip pat sako, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ar tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.
Prokuratūros administracinė struktūra numato, kad ikiteisminius tyrimus dėl finansinių ir ekonominių nusikaltimų kontroliuoja, koordinuoja ar patys atlieka GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorai. Šiam skyriui nuo 2001 metų vadovauja Z.Burokas, tiesiogiai finansines bylas ilgus metus kuruoja jo pavaduotojas K.Gudžiūnas.
„Akivaizdu, kad Generalinėje prokuratūroje veikė asmenys, kurie leido, kad tiriamos bylos būtų skaidomos, užtęsiamos iki senaties termino ir kitaip marinamos,“ – skelbdamas vyriausybinės darbo grupės išvadas sakė jos vadovas G.Kalinauskas. Ši komisija apčiuopė korupcinę sistemą, kuri driekėsi nuo FNTT į pačią GP, jos Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrių ir jai pavaldžias apygardų bei apylinkių prokuratūras. Komisija nustatė, kad didžiausia prokurorų savivalė vyksta būtent PVM grobstymo bylose. Stambiausias FNTT bylas dėl PVM grobstymo vedė GP ir tiesiogiai jos Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras D.Raulušaitis.
PVM grobstymo schema
Atskleista PVM grobstymo schema, pasirodo, yra elementari. Organizuota nusikalstama grupė įsteigia fiktyvių priedangos įmonių, kurios siūlo „paslaugą“ – išgryninti realiai veikiančių įmonių pinigus. Sudaromos fiktyvios darbų sutartys ir juos lydintys fiktyvūs dokumentai. Iš pradžių realiai veikianti, dirbanti įmonė perveda pinigus tokiai fiktyviai įmonei už realiai neatliktus darbus ar paslaugas, o vėliau pinigai grąžinami atgal realiai veikiančiai ir dirbančiai įmonei, sau pasilikus dažniausiai 10–12 proc. nuo gautos sumos. Dirbanti įmonė įtraukia fiktyvius dokumentus į savo buhalterinę apskaitą, tariamai „turėtoms išlaidoms“ mažinamas pelno mokestis ir atskaitomas PVM, o valstybei padaroma didžiulė žala.
Stambios įmonės dalyvauja tokiose nusikalstamose schemose ne tik dėl motyvo nuslėpti ar mažiau sumokėti mokesčių valstybei, bet visų pirma dėl to, kad gautų neapskaitytų, grynųjų, pinigų, kurie vėliau panaudojami bet kam, išskyrus teisėtai veiklai. Tai vadinamieji juodieji pinigai. Tokios stambios grynųjų pinigų sumos dažniausiai naudojamos valstybės pareigūnų papirkinėjimui, politinių partijų finansavimui, atlyginimų vokeliuose mokėjimui.
Nusikaltimų dangstymo modelis
Sukūrus PVM grobstymo schemą, buvo sugalvotas ir atsakomybės išvengimo modelis. Tiesa, tai jau padarė prokurorai. Baudžiamojo kodekso (BK) 183 straipsnio 2 dalis griežtai sako, kad „tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų“. Vadinasi, stambaus masto nusikaltimui nėra alternatyvios bausmės, pavyzdžiui, baudos, o tik laisvės atėmimas.
Todėl PVM bylas tyrę prokurorai, tarp jų visų pirma dabartinis generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, pradėjo bylas skaidyti į epizodus, dėl to nebelikdavo stambaus masto, o tai reiškia, kad teisme nebegrėsdavo ir laisvės atėmimas, – kaltieji atsipirkdavo tik baudomis. Dažnas jų ir toliau grobstydavo PVM. Tai konstatavo ir vyriausybinė komisija.
„FNTT tyrimuose dėl PVM grobstymo prokuratūra vengia kvalifikuoti asmenų veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl akivaizdžių priežasčių, nes ten numatyta tik vienintelė sankcija – laisvės atėmimas. Prokuratūroje tiems patiems asmenims yra skaidomos bylos į atskirus epizodus, taip išskaidant ir žalą valstybei, siekiant išvengti nusikalstamos veikos kvalifikavimo kaip stambaus masto nusikaltimo, nes tokiu atveju gresia laisvės atėmimo bausmė ir negalima taikyti susitaikymo. Veikos yra kvalifikuojamos kaip pavienės, visiškai nepateikiant duomenų apie išsamesnį nusikalstamos veikos aprašymą ir teismo priimtą sprendimą“, – išvadose rašo finansinių nusikaltimų tyrimą analizavusi komisija.
G.Kalinausko vadovaujama darbo grupė gavo duomenų, kad „nusikalstama veika ne tik skaidoma į pavienius epizodus, tačiau ir pareiškiami įtarimai dėl sunkių nusikalstamų veikų padarymo, vyksta tyrimas ilgą laiką, po kurio nusikaltimai perkvalifikuojami į lengvesnius ir jau būna suėję senaties terminai. Tai leidžia išvengti baudžiamosios atsakomybės“.
Realion atsakomybėn vengiama traukti ne tik didelę apyvartą turinčių įmonių vadovus, kurie dažniausiai atsiperka nedidelėmis piniginėmis baudomis, bet ir juridinius asmenis. Jeigu įmonė būtų nuteista baudžiamąja tvarka, ji nebegalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kovos su korupcija tarnybų pareigūnai LŽ pateikė nenuginčijamų įrodymų, kaip kai kurios statybų kompanijos pagal tokią schemą išvengė baudžiamojo persekiojimo ir vėliau sėkmingai laimėdavo viešus konkursus įvairiems valstybės užsakymams, tarp jų, tyliai nutraukus baudžiamąjį persekiojimą, ir pačios prokuratūros konkursus. Aptariamu atveju tyrimui taip pat vadovavo prokuroras D.Raulušaitis.
Už tokią finansinių bylų tyrimo padėtį tiesiogiai atsakingi ne tik byloms vadovavę apylinkių, apygardų ir GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorai, bet ir jų veiklą privalėję kontroliuoti šio skyriaus vadovai Z.Burokas ir – tiesiogiai – jo pavaduotojas K.Gudžiūnas. Ekspertų teigimu, daugiausia savivalės tiriant tokias bylas vyko ne tik minimame GP skyriuje, bet ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Aido Dzikaro vadovaujamame Pirmame nusikaltimų tyrimų skyriuje, Kauno apygardos ir Kauno miesto apylinkės prokuratūrose, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje, Šiaulių apygardos prokuratūroje, kol jai vadovavo Anatolijus Mirnyj, Arūno Gailiaus vadovaujamoje Telšių rajono apylinkės prokuratūroje, Giedriaus Danėliaus vadovaujamoje Klaipėdos apygardos prokuratūroje.
Vengė kontrolės
G.Kalinausko vadovaujama komisija buvo gavusi informacijos, liudijančios, kad ši galimai korupcinė sistema vengė aukštesniųjų prokurorų, kurie nebuvo įtraukti į šią sistemą, kontrolės. Komisijos turimi dokumentai ir informacija rodo, kad dar 2006 metų pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nurodė savo prokurorams nuo tų pačių metų vasario 1 dienos perimti FNTT Vilniaus apskrities skyriaus tiriamų bylų kontrolę ir vadovavimą iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus. Tuo pačiu įsakymu nurodoma apygardos prokurorams atlikti visų FNTT bylų reviziją.
Tačiau sausio 30 dieną pas tuometį generalinį prokurorą A.Valantiną skubiai susirinko aukšti prokuratūros ir FNTT vadovai, tarp jų ir GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, kuruojantis finansines bylas, K.Gudžiūnas. Pas generalinį prokurorą iškviečiamas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Anatolijus Koržovas. Pastarasis informuojamas, kad A.Valantinas nusprendė sustabdyti R.Jancevičiaus įsakymą ir nuo rytdienos neleidžia prokurorams tikrinti FNTT tiriamų bylų.
O slėpti iš tiesų buvo ką. Štai jau šiemet, FNTT direktoriumi tapus žinomam kriminalistui Vitalijui Gailiui, buvo pradėta ne tik FNTT visa apimanti reforma, bet ir ikiteisminių tyrimų auditas. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras R.Jancevičius 2010 metų spalio 11 dieną vėl pasirašė analogišką įsakymą, kaip ir tą, kurį prieš ketverius metus panaikino A.Valantinas, ir nurodė savo prokurorams perimti iš sostinės apylinkės prokuratūros FNTT bylų kontrolę.
Kyšių kainoraštis
Kaip tipinį pavyzdį galima pateikti apylinkės prokuroro Vytauto Kukaičio vadovautą tyrimą, kuriame organizuotos grupės nario atžvilgiu dar 2004 metais buvo pradėta byla dėl apgaule įgyto didelės vertės, daugiau kaip 1,5 mln. litų, svetimo turto įgijimo (sukčiavimo), praktiškai nė kiek nepasistūmėjo į priekį, jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į generalinį prokurorą su prašymu traukti drausminėn atsakomybėn prokurorą V.Kukaitį. Tačiau ar yra ko baimintis K.Gudžiūno prižiūrėtiems prokurorams, kai D.Valio pavaduotoju, kuruojančiu šias bylas, yra tas pats jų kolega D.Raulušaitis, pats vadovavęs ne vienai abejotinai pasibaigusiai bylai?
– Kas Jums parinko pavaduotoją? Juk Jūsų naujasis pavaduotojas D.Raulušaitis kaip tik ir buvo atsakingas už PVM grobstymo bylas, dėl kurių tyrimo (skaidymo į epizodus ir vilkinimo) kilo naujausias skandalas? – vasarą LŽ paklausė D.Valio.
– Tikrai negalėčiau sieti šių dviejų dalykų. Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras savo pavaldinį vertino labai gerai. Jis buvo vienas pirmaujančių prokurorų Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriuje, kol buvo paskirtas generalinio prokuroro pavaduotoju, – atsakė šis.
Kai naujasis FNTT direktorius pulkininkas V.Gailius atliko rimtą ikiteisminių ir operatyvinių tyrimų auditą, po kurio, tikėtina, baudžiamojon atsakomybėn artimiausiu metu bus patraukti aukšti FNTT pareigūnai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, generalinis prokuroras D.Valys pasuko priešinga linkme. Jis vadovaujasi, kaip pats pripažįsta, rekomendacijomis iš „senosios gvardijos“, kuri ir yra atsakinga už tokį skandalingą bylų tyrimą, o vieną pagrindinių „tyrėjų“ pasirenka savo pirmuoju pavaduotoju ir jam net patiki Lietuvos prokuratūros reformos organizavimą.
Kompetentingų institucijų pareigūnų informacija teigia, jog yra pagrindo įtarti, kad žemesnieji prokurorai, norėdami tapti GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorais ir, vadinasi, vadovauti milijoninės vertės bylų tyrimams, galbūt duodavo kyšius nenustatytam valstybės tarnautojui. Kovos su korupcija ekspertai teigia, kad vidutinė kyšio rimtesnėje finansinėje ar ekonominėje byloje vertė, siekiant bylą nepagrįstai nutraukti arba neteisėtai pradėti, vidutiniškai gali siekti 150–300 tūkst. litų. Kasdieniai procesiniai veiksmai taip pat turi savo kainą. Pavyzdžiui, 2010 metų birželio 19 dieną STT gautas pranešimas, kad GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Erikas Vaitekūnas už kardomosios priemonės įtariamajam – suėmimo – pakeitimą švelnesne kardomąja priemone – užstatu reikalauja kyšio. Jau birželio 21 dieną bendroje STT Vilniaus ir Kauno valdybų operacijoje E.Vaitekūnas buvo sulaikytas, kai pareiškėjas jam perdavė 30 tūkst. litų. E.Vaitekūno išgelbėti prokuratūros vadovai neturėjo galimybės, nes STT jį pričiupo asmeniškai ir tiesiogiai imant pinigus. Dėl to kitą rytą, komentuodamas E.Vaitekūno sulaikymą, jo vadovas, Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Z.Burokas trumpai, bet tiesiai žurnalistams pareiškė: „E.Vaitekūnas buvo sulaikytas vakar vakare. STT vykdė tyrimą, ne mes.“
Generaliniai korupcijos „stogai“ (III)
LŽ | 2010-11-10
Erlendo Bartulio nuotrauka
Prieš mėnesį Alytaus merą Česlovą Daugėlą specialiųjų tyrimų agentai iš darbo kabineto išsivedė su antrankiais. Tačiau tai turėjo įvykti mažiausiai prieš šešerius metus, jeigu ne Alytaus „kunigaikščio“ gelbėtojai iš Generalinės prokuratūros (GP).
Įtarimų puokštė
Š. m. spalio 6 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai atvyksta į Alytų. Netrukus, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didesnio nei 500 tūkst. litų svetimo turto iššvaistymo, jie sulaikys šio miesto merą ir žinomą Lietuvos statybų magnatą Č.Daugėlą. Kartu su meru į areštines Kaune bus išvežti ir dar keli aukšti Alytaus savivaldybės politikai, tarnautojai bei miesto mero šeimos bendrovės „Kortas“ vienas vadovų. Ikiteisminis tyrimas STT atliekamas dėl nusikaltimų, susijusių su Alytaus miesto stadiono, futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų projektavimu, viešaisiais pirkimais ir šių darbų atlikimu.
Dzūkijos sostinės vadovui šioje byloje pareikšti įtarimai pagal tris Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius. Jau sulaikius Alytaus merą ir skyrus jam kardomąją priemonę – suėmimą – bei vykdant šį ikiteisminį tyrimą išaiškėjo dar viena galima nusikalstama Č.Daugėlos veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens papirkimas – dėl to jam dar buvo papildomai pareikšti įtarimai. Marga lyg Dzūkijos vasaros gėlių įtarimų puokštė. Kodėl niekas nesutrukdė tokiai įspūdingai įtarimų puokštei susidaryti?
Alytaus „kunigaikštis“
Ne vienus metus Alytuje daugiausia statybos darbų viešuose objektuose atlikdavo su miesto vadovu siejamos bendrovės, visų pirma Č.Daugėlos šeimos įmonė „Kortas“, arba kitos firmos, kuriose meras turi akcijų ar kitų turtinių interesų. Tokios statybų įmonės remontavo mokyklas, ikimokyklinio ugdymo įstaigas, stadioną, sporto rūmus, vandens tiekimo tinklus ir kitus objektus. Alytaus miesto meru Č.Daugėla dirbo nuo 2007-ųjų iki pat šių metų rudenį įvykusio suėmimo. Anksčiau jis priklausė Socialdemokratų partijai, joje turi daug įtakingų ryšių ir globėjų.
Dar šių metų kovą lankydamasi Alytuje prezidentė Dalia Grybauskaitė griežtai sukritikavo šio miesto tarybą. Valstybės vadovė tada įspėjo vietos politikus, kad „jeigu pati savivaldybė ir jos politinių partijų struktūros nesugeba įvertinti ir palieka merą tokį, koks jis yra, (…) tai jau visos tarybos politinės atsakomybės klausimas“. Kritikos tada sulaukė ir Alytaus apylinkės prokuratūra.
Prezidentė tą pačią dieną grįžo atgal į Vilnių, o Alytaus „kunigaikštis“, matyt, tikėjosi, kad viskas tuo ir baigėsi – tik viešu piršto pagrūmojimu, o debesys virš jo galvos išsisklaidė. Dzūkijos sostinės meras turėjo įtakingų ryšių teisėsaugoje ir galėjo jaustis saugus bei ramus. Jo užtarėjai sėdėjo pačiuose aukščiausiuose teisėsaugos ir teisėtvarkos postuose Vilniuje. Jie jam ne kartą padėjo išvengti rimtesnių bėdų, o gal net ir įkalinimo.
Geroji fėja
Č.Daugėla galėjo puikuotis glaudžiais ryšiais ir su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) direktoriaus pavaduotoju pulkininku Valdu Grendeliu, ir su GP kanclere Gertruda Tumeliene.
Dar būdama Teisingumo ministerijos Finansų ir ekonomikos departamento direktorė, dabartinė GP kanclerė G.Tumelienė buvo Č.Daugėlos „Korto“ geroji fėja. „Kortas“ nuolat ir lengvai laimėdavo Teisingumo ministerijos rengiamus viešuosius konkursus teismų ar ministerijai pavaldžių įstaigų pastatų statybai ar remontui.
Verta priminti, kad jau po pirmo oficialaus susitikimo su tuomečiu generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu D.Grybauskaitė, tik pradėjusi eiti prezidento pareigas, pranešime spaudai akcentuos, kad susitikimo metu prokuratūros vadovui „nurodė šios institucijos reputacijos visuomenėje problemą vykdant viešuosius pirkimus“. Juos prokuratūroje ir toliau, pasikeitus generaliniams prokurorams, tvarko legendinė statybų konkursų organizatorė, pensinio amžiaus GP kanclerė G.Tumelienė. Ir, atrodo, dar ilgai tvarkys. Neseniai atidarant naujai suremontuotą Vilniaus miesto prokuratūros kompleksą, generalinis prokuroras Darius Valys negailėjo viešų pagyrų savo legendinei GP kanclerei G.Tumelienei. D.Valys LŽ pareiškė, kad per tą laikotarpį, kai eina generalinio prokuroro pareigas, G.Tumelienei priekaištų neturi.
Generaliniai gelbėtojai
Č.Daugėlos ir jo įmonės „Kortas“ verslo interesams jautrus ne tik FNTT direktoriaus pavaduotojas alytiškis V.Grendelis, tačiau ir su juo glaudžiai susijęs įtakingas GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Kęstutis Gudžiūnas.
Statybų magnatas Č.Daugėla galėjo niekada netapti Alytaus miesto meru, o jo bendrovė niekada daugiau nebūtų turėjusi nė mažiausių teisinių galimybių laimėti bent vieną viešąjį pirkimo iš valstybės ar savivaldybių konkursą, jeigu kameros gultą verslininkas politikas būtų išbandęs daug anksčiau. Tačiau Č.Daugėlą išsuko gelbėtojai iš GP.
Dabar generalinio prokuroro pavaduotoju dirbantis Darius Raulušaitis, o tada dar tik vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K.Gudžiūno globojamas GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras, padarys viską, kad Alytaus „kunigaikštis“ galėtų dar bent penketą metų ramiai daryti milžiniškus valstybei ir savivaldybei nuostolius ir bent trejus metus abejotinai vadovauti Alytaus miestui, kol š. m. spalį jam antrankius darbo metu uždės iš Kauno atvykę STT pareigūnai.
Organizuotos nusikalstamos grupės
Dar 2004 metais FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl milžiniškos aferos, aprėpusios aštuonias aferistų įsteigtas fiktyvias įmones, kurios išvien su 67 realia veikla užsiėmusiomis bendrovėmis, tarp jų ir dabar korupcija įtariamo Č.Daugėlos UAB „Kortas“, vykdė nusikalstamas veikas. Ikiteisminiam tyrimui vadovauti ir jį organizuoti paskiriamas GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras, o dabar vienas Lietuvos prokuratūros vadovų D.Raulušaitis. Šešerius metus D.Raulušaitis vadovaus šiam FNTT tyrimui, o byloje per šį ilgiausiai ištemptą laiką įtarimai išgaruos vienas po kito kaip kamparas. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad, kaip ir kitose panašiose PVM grobstymo bylose, veikė organizuota nusikalstama grupė, kurios pagrindinė veikla buvo įvairių fiktyvių įmonių vardu surašyti buhalterinės apskaitos dokumentus apie tariamai parduotas prekes ir paslaugas. Tokius suklastotus dokumentus yra įsigijusios kelios dešimtys Lietuvoje veikiančių įmonių, jų vadovai. Vėliau jie pasinaudodami klastotėmis savinosi įmonių pinigus ir neteisėtai mažino mokėtinus į biudžetą mokesčius.
LŽ jau rašė, kad PVM grobstymo schema yra elementari. Organizuota nusikalstama grupė įsteigia fiktyvių priedangos įmonių, kurios siūlo „paslaugą“ – išgryninti realiai veikiančių įmonių pinigus. Tam ir panaudojamos šios fiktyvios įmonės. Sudaromos fiktyvios darbų sutartys ir juos lydintys fiktyvūs dokumentai. Realiai veikiančiai, dirbančiai įmonei pervedus pinigus tokiai fiktyviai įmonei už realiai neatliktus darbus ar paslaugas pinigai grąžinami atgal realiai veikiančiai ir dirbančiai įmonei, sau pasilikus dažniausiai 10–12 proc. sumos. Dirbančiai įmonei įtraukus fiktyvius dokumentus į savo buhalterinę apskaitą tariamai „turėtoms išlaidoms“ mažinamas pelno mokestis ir atskaitomas PVM mokestis, taip valstybei padarant didelę žalą.
Pabrėžtina, kad stambios įmonės dalyvauja tokiose nusikalstamose schemose ne tik dėl motyvo nuslėpti ar mažiau sumokėti mokesčių valstybei, bet visų pirma dėl to, kad gautų neapskaitytų grynųjų pinigų, kurie vėliau panaudojami bet kam, išskyrus teisėtai veiklai. Tai vadinamieji juodieji pinigai. Tokios stambios grynųjų pinigų sumos dažniausiai naudojamos valstybės pareigūnams papirkinėti, politinėms partijoms finansuoti, atlyginimams vokeliuose mokėti.
Taip buvo ir šiame svarbiame tyrime, kuriame demaskuota organizuota grupuotė. Ir tik šiemet ketinama tyrimą galutinai baigti, o bylą perduoti teismui. Tačiau teismui perduotoje byloje UAB „Kortas“ ir Č.Daugėlos jau nebus, nors ši Alytaus statybų bendrovė buvo viena iš 67-ių įmonių, nusikalstamai veikusi išvien su Aleksandru Kulešovu ir jo bendrininkų grupe, kai buvo pervedami pinigai jokios veiklos nevykdančioms įmonėms už neva atliktas paslaugas, vėliau lėšos atsiimamos grynaisiais ir dar sutaupoma PVM bei kitų mokesčių sąskaita, taip padarant didelę žalą Lietuvos valstybei. Kam buvo naudojami šie išgryninami pinigai, kur jie dingo? Atsakymų teisėsauga nepateikia.
Turtingųjų privilegija
BK sako, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ar tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.
Daugumoje PVM grobstymo bylų, kurios buvo tiriamos D.Raulušaičio ar kitų K.Gudžiūno vadovaujamo skyriaus prokurorų, vyrauja tendencija, kad stambūs verslininkai išvengia atsakomybės dėl dalyvavimo organizuotose grupėse, atskiriant jų bylas nuo organizuotos grupuotės tyrimo, o smulkesnieji, turintys mažiau lėšų, dažniausiai traukiami atsakomybėn bendra tvarka. Įtariama, kad kai kurie prokurorai bylas atskirdavo už atlygį. Atsakomybės išvengia ir juridiniai asmenys, taip neužkertamas kelias ateityje dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
LŽ primena, kad aferistams sukūrus PVM grobstymo schemą buvo sugalvotas ir atsakomybės išvengimo modelis. Tiesa, tai jau padarė prokurorai. BK 183 straipsnio 2 dalis griežtai sako, kad „tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų“. Vadinasi, esant stambiam mastui, taip dažniausiai juk ir yra, taip pat organizuotai nusikalstamai grupei nėra alternatyvios bausmės, pvz., baudos (po kurios susitaikoma su valstybe), o tik laisvės atėmimas, be galimybės susitaikyti su valstybe. Todėl PVM bylas tyrę prokurorai, tarp jų visų pirma dabartinis generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, pradėjo bylas skaidyti į epizodus. Dažnas asmuo, taip išvengęs realios atsakomybės ir „susitaikęs“ su valstybe, ir toliau grobstydavo PVM.
„Turtingųjų privilegija“ pritaikyta ir Č.Daugėlai. Kai didžioji aferistų byla pasieks teismą, „Korto“ vadovas nebeturės sėsti į teisiamųjų suolą. Jo problemos jau išspręstos, nes prokuroras D.Raulušaitis jo epizodą išskyrė į atskirą nuo visos organizuotos grupės, tokiu būdu atsirado galimybė skirti alternatyvią bausmę ir „susitaikyti“ su valstybe.
Atsakomybėn Č.Daugėla ir UAB „Kortas“ traukiami tik dėl trijų epizodų iš A.Kulešovo grupės veiklos. Tai yra UAB „Kortas“ su UAB „Investicijų analizės biuras“ sudarytos sutarties dėl paslaugų už 13 780 litų, 2102 litų PVM mokestis. Antros fiktyvios sutarties, kur UAB „Kortas“ susigrąžino 1960 litų PVM, bei trečios dėl 3385 litų PVM. Apibendrinus prokuroras nustatė, kad iš viso UAB „Kortas“ klastodama dokumentus ir apgaulingai tvarkydama apskaitą apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į 4062 litų PVM ir 3385 litų pelno mokesčio ir tuo padarė biudžetui viso labo 7447 litų žalą. Įsitikinus, kad Č.Daugėlai ir UAB „Kortas“ gali būti pateikti kaltinimai pagal tris BK straipsnius (sukčiavimas, dokumentų klastojimas ir panaudojimas), 2008 metų rugsėjo 1-ąją prokuroras, gindamas viešąjį interesą, priėmė nutarimą reikalaudamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Kortas“ ir Č.Daugėlos. Jau kitą dieną Č.Daugėlai įteikiamas pranešimas apie įtarimą.
2008 metų lapkričio 26-ąją D.Raulušaitis nutarė iš bendros didelės bylos išskirti tyrimą dėl Č.Daugėlos ir UAB „Kortas“, nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas dėl Č.Daugėlos ir UAB „Kortas“ baigiamas, o kitų nusikalstamų veikų tyrimas gali užtrukti ilgesnį laiką. Č.Daugėla, nebebūdamas organizuotos grupės byloje, įgyja galimybę atlyginti žalą biudžetui ir gavus Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kad UAB „Kortas“ nebeskolinga biudžetui, jam nebelieka kliūčių susitaikyti su valstybe.
Bausmė – 1300 litų
Nepraėjus nė mėnesiui po Č.Daugėlos ir UAB „Kortas“ ikiteisminio tyrimo išskyrimo iš bendros bylos, 2008 metų gruodžio 16-ąją ikiteisminis tyrimas D.Raulušaičio nutarimu buvo nutrauktas Č.Daugėlai ir UAB „Kortas“. Gruodžio 19-ąją prokuroro nutarimą savo nutartimi patvirtino Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas.
Prokuroras D.Raulušaitis pasiūlė skirti nedidelę, viso labo 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą tuo metu jau Alytaus meru tapusiam verslininkui Č.Daugėlai. Šie nedideli pinigai bus įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (įstatymas numato įmoką iki 25 MGL). Tačiau teisme Č.Daugėla dar bandė įžūliai išsisukti ir net nuo šios D.Raulušaičio siūlomos simbolinės piniginės baudos, prašydamas teisėjos, kad ši skirtų kuo mažesnę baudžiamojo poveikio priemonę, nes Alytaus „kunigaikštis“ ir kelių dešimčių milijonų litų apyvartą skaičiuojančios UAB „Kortas“ akcininkas neva sunkiai verčiasi, mat augina tris vaikus ir jo pajamos – tik 3500 litų.
Tačiau teisėja nusprendė, kad 1300 litų Č.Daugėlai nėra per didelė įmoka. Prokuroras D.Raulušaitis teisme per plauką vos nevirto advokatu, nes pažymėjo, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo labiau atsitiktinės ir ateityje nusikalstamų veikų Č.Daugėla bei UAB „Kortas“ tikrai nedarys.
Tai tik vienas iš daugelio LŽ turimų prokuroro D.Raulušaičio veiklos pavyzdžių. Ironiška, tačiau pasikeitus GP vadovybei šis prokuroras ne tik išvengė atsakomybės, tačiau dar ir padarė karjerą. Dabar, jau būdamas generalinio prokuroro pavaduotojas, D.Raulušaitis pats kuruoja visų finansinių nusikaltimų tyrimą Lietuvoje. Maža to, gal tai bus naudinga žinoti ir vėl įtariamuoju, šįkart, be kita, ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei papirkinėjimo, tapusiam Č.Daugėlai, generalinis prokuroras D.Valys šiam savo pavaduotojui pavedė kuruoti ir korupcinių nusikaltimų tyrimų kontrolę. Ar STT byla baigsis taip pat, kaip ir mūsų aptartas FNTT tyrimas, kuris irgi prasidėjo įspūdingai?