Veidaknygė
Vilniaus miesto Tarybos nario A. Stankūno pasakojimas turėtų paskatinti susimąstyti tuos, kurie išdidžiai pasako, kad jiems politika nesvarbi ir neįdomu, ką „jie ten valdžioje daro“. Nacionalinio Susivienijimo bendražygis atskleidžia, koks naivus ir žalingas toks požiūris, paprasčiausiai paaiškindamas, kaip vyksta pasiruošimas dar vienai vagystei sostinės savivaldybėje.
Superkamos Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) smulkių akcininkų turimos akcijos. A. Stankūnas pasiūlė Tarybos nariams ta proga padaryti tarsi mažmožį. Būtent į sprendimo dėl akcijų supirkimo preambulę įrašyti politinį įsipareigojimą nekartoti „Igničio“ dalinio privatizavimo istorijos. Paragino Tarybos narius pažadėti sostinės gyventojams nelistinguoti VŠT akcijų biržoje ir šitaip bent politiškai garantuoti, jog visiems vilniečiams be galo svarbi įmonė nebus iš dalies privatizuota, kaip kad įvyko su „Igničiu“.
Šis pasiūlymas Tarybos posėdyje buvo griežtai atmestas. Be jokių argumentų ir su neslepiama pašaipa, tuo parodant, kad liekame atviri dar vienai vagystei. O kaip kitaip pavadinti veiksmą, kuriuo dėl siekiančių pelno privatininkų interesų neišvengiamai didėtų šilumos kaina?
Viešojo turto privatizavimą galima pateisinti ir net skatinti, kai esant realiai tam tikros paslaugos tiekėjų konkurencijai iš tiesų mažėja jos kaina. Bet natūralios monopolijos atvejais šitaip nebūna. Kaip parodė „Igničio“ ir šilumos ūkio privatizavimo istorijos, visada prasideda žiaurus faktiškai įbaudžiavintų, nes neturinčių kur bėgti, vartotojų plėšimas.
Be galo iškalbinga balsavusių prieš Almanto pasiūlymą Tarybos narių pavardžių lentelė. Kviečiu atidžiai perskaityti ir įsiminti spėjusius išeiti į dienos šviesą suplanuoto VŠT privatizavimo herojus. Tiesiog jaudinanti valdančiųjų TS-LKD bei LP frakcijų ir opozicinių Laisvės ir teisingumo bei LSDP frakcijų su „opozicijos lyderiu“ A. Zuoku, žadėjusių griežtai tramdyti Vilniaus mero savivalę, dvasinė ir politinė giminystė.
Būtent giminystė. Juk iš tikrųjų tai yra tik du klanai, tarp kurių vyksta šeimyninis ginčas dėl teisės pelnytis ir lobti vilniečių sąskaita.
Almantas davė įsidėmėtiną pamoką: Vilniaus pilieti, lengviausia sučiupti vagį, kol jo nespėta ištraukti ranka dar yra tavo kišenėje!