Trijuose su Rusija besiribojančiuose Suomijos miestuose – Imatroje, Joensuu ir Lappeenrantėje – bus uždarytos mokyklos, kuriose mokoma rusų ir suomių kalbomis. Suomijos ir Rusijos „Rytų Suomijos mokyklų“ fondo, valdančio šias švietimo įstaigas, valdyba išsiuntė atitinkamą pranešimą mokinių tėvams, rašo „Vedomosti“, remdamasi dokumentu.
Mokyklų tinklo generalinės direktorės Katri Anttila vardu rašytame laiške teigiama, kad apie galimą uždarymą nebuvo kalbėta anksčiau ir tai buvo „visiška staigmena ir šokas“ vadovybei.
Viena iš dvikalbių mokyklų uždarymo priežasčių – būtinybė reformuoti švietimo sistemą ir taupyti lėšas, teigė Lappeenrantos administracijos atstovas spaudai. Pasak jo, uždarius rusakalbes suomių mokyklas, miestas sutaupys daugiau kaip 1 mln. eurų, kuriuos „būtų galima panaudoti kitoms miesto mokykloms“.
Kita priežastis – mažėjantis vaikų skaičius, taip pat mažėjantis rusų kalbos mokymosi populiarumas pradinėse klasėse. Pavyzdžiui, 2022 m. Joensuu ir Mikelyje rusų kalbos kaip papildomos kalbos mokymąsi pasirinko daugiau nei 100 vaikų, o po metų – mažiau nei 30, pranešė Suomijos radijo ir televizijos korporacija „Yle“.
Uždarius „Rytų Suomijos mokyklą“, jos mokiniai pereis į kitas mokymo įstaigas. „Miestai tikrai ketina – bent jau sprendžiant iš dabartinių derybų – toliau mokyti rusų kalbos savo (savivaldybių – TMT) mokyklose, tačiau mokymo [jose] apimtis ir kokybė yra labai toli nuo „Rytų Suomijos mokyklos“ lygio“, – teigiama Anttilos laiške.
Pasak jos, uždarius sausumos sieną su Rusija, Suomijai nebereikia specialistų, mokančių rusų kalbą, tokiose tradicinėse srityse kaip turizmas ir prekyba. Tačiau jie vis dar reikalingi žurnalistikos, gynybos ir kibernetinio saugumo, taip pat užimtumo ir sveikatos apsaugos srityse, pabrėžė Anttila.
Suomija artėja prie Baltijos šalių saugumo, santykių su Rusija ir požiūrio į rusų kalbą bei rusakalbius gyventojus klausimais, sakė IMEMO RAN Regioninių problemų ir konfliktų sektoriaus jaunesnysis tyrėjas Nikita Beluchinas. Pasak jo, mažėjant tarpvalstybinei prekybai ir kultūriniams ryšiams, specialistų, mokančių rusų kalbą, ateityje reikės mažiau nei intensyvių ryšių 2000-2010 m. laikotarpiu.
„Tuo pat metu Rusijoje, kiek žinau, suomių kalbos mokymas, kurį vykdo valstybė, nėra itin sumažintas, nors kursų paklausa gali sumažėti“, – apibendrino ekspertas.