Kiti regionai

Kinija saugo savo vaikus nuo Tik Tok, riboja laiką, skirtą socialinėms medijoms

Komentarų: 2 / Autorius / 2023-01-29

Kinija saugo savo vaikus nuo Tik Tok, riboja laiką, skirtą socialinėms medijoms, iki 40 minučių per dieną, tuo tarpu Vakarų vaikams gresia nevaldoma priklausomybė, įspėja prancūzų neurologas. Blogėjantys testų įverčiai Vakaruose lyginant su Kinija yra tiesiogiai susiję su prie ekranų leidžiamo laiko problema ir socialinės žiniasklaidos vartojimu, sako Mišelis Demiuržė …

Kinija saugo savo vaikus nuo Tik Tok, riboja laiką, skirtą socialinėms medijoms Skaityti toliau »

Kad išgelbėtų komunizmą, Kinijos Xi nori pasinaudoti kapitalizmu. Bidenas, Vakarai neturi užkibti ant masalo

Komentarų: 1 / Autorius / 2023-01-25

Praėjusią savaitę Kinijos diktatorius Xi Jinpingas pasiuntė vicepremjerą Liu He žavingam puolimui kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forume (WEF) Davose (Šveicarija), siekdamas pritraukti užsienio investicijas, galinčias padėti iš naujo gaivinti Kinijos ekonomiką ir išgelbėti jo trapų režimą. Ar Vakarai turėtų kibti ant šio masalo? Pernai kalbėdamas WEF, Xi atrodė triumfuojantis. Prieš metus …

Kad išgelbėtų komunizmą, Kinijos Xi nori pasinaudoti kapitalizmu. Bidenas, Vakarai neturi užkibti ant masalo Skaityti toliau »

Katalikai praranda pozicijas Centrinėje Amerikoje

Komentarų: 3 / Autorius / 2022-12-09

laikmetis.lt Šiuo metu evangelikai yra didžiausia religinė grupė Centrinėje Amerikoje. Tyrimų bendrovė „M&R Consultants“ atliko „Pirmąjį Centrinės Amerikos religinės priklausomybės, tikėjimo ir praktikos tyrimą“. Apklausos duomenimis, evangelikai yra didžiausia religinė grupė – 37 proc. gyventojų, o katalikų sumažėjo tik 32,6 proc. 29,1 proc. teigė esantys tikintys, o 1,3 proc. – …

Katalikai praranda pozicijas Centrinėje Amerikoje Skaityti toliau »

Armėnijos premjeras atsisako pasirašyti karinio bendradarbiavimo sutartis su Rusija

Komentarų: 3 / Autorius / 2022-11-25

laikmetis.lt

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sukritikavo Rusijos vadovaujamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO) dėl jos atsisakymo paremti Armėniją, kai ši susidūrė su „Azerbaidžano agresija“.

Lapkričio 23 d. Jerevane vykusiame BSTO aukščiausiojo lygio susitikime N. Pašinianas sakė, kad „liūdina tai, jog Armėnijos narystė BSTO nesugebėjo sulaikyti Azerbaidžano agresijos“. Jis sakė, kad tai „labai pakenkė BSTO įvaizdžiui tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje“.

Armėnija paprašė karinės pagalbos rugsėjį po to, kai tarp dviejų Kaukazo kaimynių kilo mirtini susirėmimai, tačiau BSTO atsakė tik nusiųsdama savo generalinį sekretorių į konflikto zoną ir pasiūlydama sudaryti darbo grupę padėčiai analizuoti.

2002 m. spalio mėn. įkurtai BSTO priklauso šešios šalys – Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Rusija.

Pašinianas sakė, kad jo šalis iš karto parėmė CSTO narį Kazachstaną sausio pradžioje, kai Kazachstano prezidentas Kasimas-Žomartas Tokajevas po precedento neturinčių antivyriausybinių protestų paprašė CSTO pajėgų įžengti į jo šalį.

„Armėnija baigia pirmininkauti CSTO. Nors tai jubiliejiniai [BSTO] metai, Armėnijai tai buvo visai ne jubiliejiniai metai. Per pastaruosius dvejus metus Azerbaidžanas bent tris kartus užpuolė vieną iš CSTO valstybių narių, ir iš tikrųjų iki šiol nesulaukėme jokios CSTO reakcijos į Azerbaidžano agresiją, o tai yra didelis smūgis CSTO įvaizdžiui“, – sakė Pašinianas.

Naujosios Zelandijos vyskupai į katalikiškų mokyklų gaires įtraukė LGBTQIA+ ideologiją

Komentarų: 8 / Autorius / 2022-10-13

laikmetis.lt

Kai kurie vyskupai teigia, kad homoseksualūs santykiai yra „nuostabu“, skatina mokytojus vartoti ideologinę kalbą ir net neužsimena apie homoseksualių santykių amoralumą pagal katalikų mokymą.

Štai Naujosios Zelandijos katalikų vyskupai išleido naują dokumentą apie lytinę įvairovę katalikiškose mokyklose, kurį LGBT gynėjai giria už tai, kad jis skatina LGBT asmenis gyventi „meilės kupiną šeimyninį gyvenimą“.

Naujosios gairės, pavadintos „Aroha ir įvairovė katalikiškose mokyklose“, buvo paskelbtos šio mėnesio pradžioje ir jomis siekiama skatinti „atjautą, pagarbą ir jautrumą katalikiškose mokyklose ir koledžuose seksualinės įvairovės atžvilgiu“.

Kaip pažymėjo Naujosios Zelandijos katalikų vyskupų konferencija (NZCBC), gairės turės įtakos 66 tūkst. mokinių, besimokančių 235 valstybinėse katalikiškose mokyklose visoje šalyje.

Dovilas Petkus. E. Macrono „seksas telefonu“ baigėsi Erdogano pergale

Komentarų: 3 / Autorius / 2022-10-13

laikmetis.lt

Galime net neabejoti, kad pastaruoju metu Prancūzijos prezidento ofise girdisi dantų griežimas ir nusivylimo aimanos. Nuo karo Ukrainoje pradžios nuolat su V. Putinu telefonu bendravęs ir diplomatinio „išėjimo“ agresoriui būtinybę akcentavęs Prancūzijos vadovas liko be nieko. Tik su komiška istorija apie nenumaldomą Prancūzijos prezidento troškimą paskambinti Maskvon, internete pelniusį „sekso telefonu“ pavadinimą.

Diplomatijos sostinė – Ankara

Kiekviena šalis ir jos vadovai Rusijos – Ukrainos karo kontekste bando surasti savo santykį su šiuo konfliktu ir savo, kaip lyderių misiją jame. Prancūzija, nors ir paremdama Ukrainą, tikėjosi konflikto mediatorės vaidmens.

Tačiau visai neseniai įvykęs karo belaisvių iš „Azovstal“ apsikeitimas Turkijoje tokias svajones sudaužė į šipulius. Ankara tapo naujuoju diplomatijos centru. Tai neabejotinas smūgis Paryžiui, kuris iki pat šiol save laikė pasaulio diplomatijos sostine.

Už Balos. OPEC – Iranas – Italija

Komentarų: 2 / Autorius / 2022-10-11

Toliau vykstant karui Ukrainoje, kur Rusija praranda pozicijas tiek fronte, tiek namuose, Putinas ieško partnerių ir palaikymo Azijoje. Naftą išgaunančių šalių sąjunga OPEC nutarė 2 milijonais barelių sumažinti naftos gavybą, kas bent turėtų būti labai naudinga Rusijai. Kodėl jie tai daro? Koks čia protestus išgyvenančio Irano vaidmuo? Kaip JAV reaguoja į šiuos procesus? Galiausiai, ko tikėtis iš naujosios Italijos valdžios ir kas lėmė tokį italų pasirinkimą? Apie visa tai kalbasi Vytautas Sinica ir JAV lietuvis advokatas Povilas Žumbakis laidoje „Už balos“.

Dominykas Vanhara. Kremliaus diplomatinės pergalės

Komentarų: 3 / Autorius / 2022-09-22

Kol Kremliaus pradėtas karas Ukrainoje, kaip sakoma, einasi „šiaip sau“, Kremlius vieną po kitos skina diplomatines pergales.

Kazachstanas Putinui atvirai į veidą sako, kad nepripažįsta jokių pseudorespublikų Ukrainoje, kad, nepaisant ilgalaikių santykių su Rusija, Kazachstanas turi ilgametę draugystę ir su Ukraina, kurios teritorinį vientisumą Kazachstanas gerbia, palaiko ir pripažįsta. Sklinda gandas, kad Kazachstanas planuoja trauktis iš Kremliaus „Kolektyvinio saugumo organizacijos“, ar kaip ten jos pavadinimas.

Dar dvi šalys, minėtai organizacijai priklausančios, t.y. Kirgizija ir Tadžikija, praeitą savaitę pradėjo pliektis viena su kita. Kol kas viskas apsiribojo tik pasienio susišaudymais, bet akivaizdu, kad Kremlius autoriteto ir ten nebeturi. Ką papildomai pademonstravo ir Kirgizijos prezidentas praeitą savaitę, privertęs Putiną laukti jo susitikime.

Australijos anglikonai susiskaldė dėl LGBT santuokų klausimo

Komentarų: 6 / Autorius / 2022-08-21

laikmetis.lt

Australijos Anglikonų Bažnyčia susiskaldė dėl klausimo, ar santuoka gali būti tik tarp vyro ir moters. Taip pat vyskupai kaltinami tuo, kad nesusikalba su eiliniais anglikonais.

Sekmadienį Kanberoje (miestas Australijos pietryčiuose, valstybės sostinė, – red. past.) oficialiai įsteigta Pietų Kryžiaus vyskupija (angl. The Diocese of the Southern Cross), o buvęs Sidnėjaus anglikonų arkivyskupas Glennas Daviesas (Glenas Deivisas) paskirtas pirmuoju jos vyskupu.

„Manau, pamatysite, kad Pietų Kryžiaus vyskupija turės didelę įtaką“, – sakė 71 metų amžiaus arkivyskupas laikraščiui „Sydney Morning Herald“. Jis taip pat pareiškė, kad daugelis anglikonų mano, kad Australijos Bažnyčia nutolo nuo Biblijos mokymo.

Australijos Anglikonų Bažnyčios primas, Adelaidės arkivyskupas Geoffrey’is Smithas (Džefris Smitas), ketvirtadienį paskelbtame pareiškime šį žingsnį pavadino „gluminančiu“.

Generalinio sinodo posėdyje, „vykusiame šių metų gegužę, buvo aiškiai patvirtintas požiūris, kad santuoka gali būti tik tarp vyro ir moters, ir atsisakyta patvirtinti tos pačios lyties asmenų santuoką“, – sakė G. Smithas.

Kastytis Braziulis. Keli pastebėjimai dėl Erdogano ir putino susitikimo Sočyje

Komentarų: 17 / Autorius / 2022-08-06

Svarbus įvykis įvyko prieš šį susitikimą. Erdoganas akivaizdžiai parodė kas yra šio susitikimo dominantas ir, kad jis Rusijos jau nelaiko supervalstybe, „turinčią antrą pagal stiprumą” armiją pasaulyje. Azerbaidžanas puolė Kalnų Karabachą. Sunaikino kelias Armėnijos karių pozicijas ir užėmė kelis kaimus. Rusų kariai, kurie pagal susitarimą, turi saugoti Armėnijos interesus, nieko nedarė, nors buvo šalia. Jie nesikišo. Kaip žinote Azerbaidžanas ir Turkija yra beveik vienas ir tas pats. Armėnijos prezidentas pareiškė, kad žlugo saugumo sistema, kurią garantavo Rusija, kad reikia ieškoti alternatyvų ir nusprendė prašyti Vakarų pagalbos. Pagaliau suprato, kad Rusija nėra garantas.

Sočyje putinas prarijo šią neskanią piliulę ir priėmė Erdoganą kaip karalių. Gyrė jį visaip, liaupsino. Pažiūrėkite kadrus iš susitikimo. Matėsi, kad putinas jaučiasi nejaukiai, kad jam neįprasta situacija, kad jis turi elgtis taip kaip nėra įpratęs. Visi prieš jį lenkiasi, o čia jis turi lankstytis. Anksčiau jis išdidžiai sėdėdavo krėsle, pašaipiai kalbėdavo, švaistė niekingus juokelius. Dabar kitoks, kažkoks palūžęs, pasimetęs. Matosi, kad jam sunku ir šis susitikimas yra svarbus.

Informacijos apie šį susitikimą yra mažai. Daryti išvadas, ją išsamiai analizuoti negali. Tačiau kai kas prasprūdo į viešumą. Matosi, kad Erdoganas gerai žino savo interesus ir juos gina tobulai. Sirijoje jis nori plėsti kontroliuojamas teritorijas. Kalnų Karabachas jam yra svarbus. Jis siekia stiprinti energetinį sektorių Rusijos pagalba. Stato atominę elektrinę, pigiai pirks dujas ir naftą. Putino interesai yra paprasti. Pirma, kaip apeiti Vakarų sankcijas. Jis siūlo Erdoganui įvairais schemas. Viena iš jų: Rusija nuperka kelias akcijas Turkijos naftos kompanijų ir per šias kompanijas pumpuoja naftą į Vakarus ir likusį pasaulį ne kaip Rusijos, o kaip Turkijos. Antra, putinas nori nutraukti karą, bet nutraukti pagal savas sąlygas. Jis nori Erdogano pagalbos, nes nėra pajėgus ilgai kariauti. Kraujuoja. Jis tikisi, kad Erdoganas ras būdą prispausti Zelenskį. Trečia, jis siekia Erdogano užtarimo Vakaruose, kad per jį Vakarai girdėtų putino balsą, galėtų ką nors įtakoti ir gauti sau naudos.

Kai kurie analitikai gerai sako, kad kai Erdoganas atvyks į Kijevą susitikti su prezidentu, tai Zelenskis pirma jį nuveš į Bučą, Irpeną ir parodys žiaurius karo vaizdus, o po to vyks pokalbis. Metodas išbandytas. Jis efektvus ir veiksmingas. Kartais atvykėliai kardinaliai pakeičia savo atsivežtas pozicijas.