A. Armonaitė apie kritiką dėl kalbos skaitmenizavimo stabdymo: netaškysime pinigų bet kam

pozicija.org

Iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pareigų atleistam Audriui Antanaičiui pareiškus, kad vilkinamas 35 mln. eurų skyrimas su kalba susijusiems dirbtinio intelekto sprendimams, Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, jog siekiama lėšas panaudoti prasmingai ir kitąmet planuoja skelbti konkursą. „Ma­no, kaip mi­nist­rės, tiks­las yra ne­mes­ti pi­ni­gų bet kur ir ten, kur tie mi­li­jo­nai jau bu­vo in­ves­tuo­ti. Ne­iš­taš­ky­ti pi­ni­gų pro­jek­tams, ku­rie yra apie šie­no ra­vė­ji­mą (…) Ši­tos in­ves­ti­ci­jos rei­ka­lin­gos mū­sų tech­no­lo­gi­nei pa­žan­gai ir at­ei­čiai, ir mes jas in­ves­tuo­si­me at­sa­kin­gai“, – praėjusią savaitę Seime tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot ministerijos, kaip ir buvo patvirtinta plane „Naujos kartos Lietuva“, lietuvių kalbos išteklių, reikalingų kuriant dirbtinio intelekto sprendimus, veiklos bus įgyvendintos visa apimtimi – tam skirta 35 mln. eurų. „Siekdama užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, ministerija laukia Europos Komisijos pritarimo dėl atrinktų projektų apjungimo iki penkių projektų. Ministerijos tikslas – šiems projektams skirtas lėšas panaudoti tikslingai ir sukurti ilgalaikę naudą tiek verslui, tiek žmonėms, kad ateityje dirbtinio intelekto sprendimai (produktai) suprastų bei kalbėtų lietuviškai“, – BNS pranešė ministerija.

Anot jos, šiuo metu rengiamos projektų finansavimo sąlygos, pagal kurias bus atrinkti profesionaliausi projektų įgyvendintojai. Kvietimą numatoma paskelbti kitų metų pirmą ketvirtį. Siekdama, kad projektai būtų kokybiški, ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl jų įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo iki 2026 metų antrojo ketvirčio. I. Gelūno / BNS nuotr. Buvęs VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis praėjusią savaitę per spaudos konferenciją Seime teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija vilkina 35 mln. eurų skyrimą kuriant dirbtinio intelekto sprendimus lietuvių kalba. „Planas patvirtintas dar 2021 metais, o 23 svarbiems lietuvių kalbos projektams planuotas 48 mėnesių vykdymo laikotarpis, tačiau dėl tokio vilkinimo projektų vykdymo trukmė sutrumpės per pusę“, – sakė A. Antanaitis.

Planas patvirtintas dar 2021 metais, o 23 svarbiems lietuvių kalbos projektams planuotas 48 mėnesių vykdymo laikotarpis, tačiau dėl tokio vilkinimo projektų vykdymo trukmė sutrumpės per pusę. Anot jo, toks užsitęsęs „Naujos kartos Lietuva“ plano koordinavimas gali atsiliepti efektyviam ir kokybiškam projektų įvykdymui arba juos visai sužlugdyti. Šis klausimas ketvirtadienį nuskambėjo ir Seimo plenarinio posėdžio metu.

„Valstietis“ kalbininkas Stasys Tumėnas stebėjosi, jog nė karto nekritikuotas A. Antanaitis nebuvo apskritai išrinktas į komisiją ir teigė, kad „diskusijoje tarsi išlindo viena priežastis“. „Pa­aiš­kė­jo, kad kal­ti vos ne 35 ar 37 mln. eu­rų, ku­rie Eu­ro­pos Są­jun­gos yra skir­ti skait­me­ni­nei erd­vei su­lie­tu­vin­ti. Jau 11 mė­ne­sių tos lė­šos yra įšal­dy­tos Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jo­je, nors Lie­tu­vos kal­bi­nin­kai, spe­cia­lis­tai pa­si­ren­gę vyk­dy­ti pro­jek­tus ir tuos dar­bus at­lik­ti“, – tvirtino parlamentaras. Anot jo, dar rugsėjį A. Antanaitis pristatė žingsnius, ateities programą ir kaip šias lėšas būtų galima panaudoti. S. Tumėnas svarstė, ar nenutiks taip, jog minimi 35 mln. eurų grįš į Europos Sąjungos biudžetą.

Posėdyje dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, jog skaitmeninimui skirti pinigai yra milžiniški ir ministerija jų nenori paskirti bet kam. „Iš tik­rų­jų tai yra mil­ži­niš­ki „Nau­jos kar­tos Eu­ro­pa“ fon­do pi­ni­gai, ku­rių, kiek man ži­no­ma, vi­si, kas dir­ba su kal­ba, la­bai la­bai lau­kia ir į ku­riuos no­ri pre­ten­duo­ti. Ta­čiau yra svar­bus da­ly­kas: į kal­bą ir kal­bos skait­me­ni­ni­mą bei dirb­ti­nio in­te­lek­to tech­no­lo­gi­jas lie­tu­vių kal­bo­je jau yra in­ves­tuo­ti mi­li­jo­nai“, – kalbėjo ministrė. „Naujos kartos Lietuva“ – tai Europos Komisijos pasiūlyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes ji skirta finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą. Kaip vienas prioritetų numatyta skaitmeninė transformacija.

3 4 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
5 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Birutė Rutkauskaitė

tai kad durnai padarytas naujas tinklelis…ir dar cenzūruojamas…

Al.

Apkalta ir kalėjimas.

Ravėtojas

„Ne­iš­taš­ky­ti pi­ni­gų pro­jek­tams, ku­rie yra apie šie­no ra­vė­ji­mą (…)
O kitokų projektų Ministerija turi?

pavojus, pavojus !

pinigai gali būti panaudoti racionaliai su nauda Lietuvai ir lietuviams.
Tai labai pavojinga – dar pinigus gali gauti ne komunistai ir kgbistai – tai visiškas siaubas !
Spasibo Armonaitei – ona vsegda Za Rosiju !
VOT !

Redblooded Conservative

Armonaitės ir Laisvės partijos idėjiniai broliai eina pažangos avangarde: Kalifornijos valstija tyliai paleido pedofilus iš kalėjimo, kai jie atlieka mažiau nei metus bausmę. „Daily Mail“ nustatė daugiau nei 7000 vaikų plėšrūnų, kurie buvo nuteisti kalėti kelerius metus, bet buvo paleisti anksčiau laiko – kai kurie – vos per tris mėnesius. Vienas neteisėtas užsienietis, nuteistas už „nuolatinį seksualinį išnaudojimą prieš vaikus“, buvo nuteistas tik dviem paroms Los Andželo apygardos kalėjime ir 5 metams lygtinai. Vienas buvęs prokuroras sako, kad ši tendencija „gąsdina visuomenę“, tačiau toks gyvenimas dabar yra su Soroso remiamais ir finansuojamais prokurorais, tokiais kaip Los Andželo apygardos George’as Gasconas, atsakingas už sistemą. Dalis priežasčių, kodėl dabar masiškai paleidžiami pedofilai, yra 57 pasiūlymas. 2016 m. pasiūlymui buvo pritarta daug Kalifornijos… Skaityti daugiau »

5
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top