DELFI.lt
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas teigia, kad atsakydama į krizę Ukrainoje ir mėgindama atgrasinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo situacijos eskalavimo Baltijos šalyse NATO rengiasi dislokuoti pajėgas naujai įkurtose bazėse Rytų Europoje.
Anot A.F. Rasmusseno, ateinančią savaitę Kardife įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus mėginama išspręsti NATO viduje kylančius nesutarimus bei priimti sprendimą dėl pajėgų dislokavimo prie Rusijos sienų. Neabejojama, kad Maskva sureaguos į šiuos ketinimus, rašo „The Guardian“.
Taip pat A.F. Rasmussenas informavo apie ketinimus didinti Ukrainos saugumą, modernizuoti šios šalies ginkluotąsias pajėgas ir padėti Ukrainai pasipriešinti Rusijos agresijai.
„Patvirtinsime taip vadinamąjį parengties veiksmų planą, kurio paskirtis didinti gebėjimą greitai reaguoti visiškai pakitusioje Europos saugumo aplinkoje. Jau turime NATO atsakomųjų veiksmų pajėgas, kurių užduotis – prireikus nedelsiant dislokuoti pajėgas. Šiuo metu siekiama parengti taip vadinamąjį priešakinį būrį, kuris būtų pasirengęs imtis būtinų veiksmų“, – informavo jis.
„Siekiant šio skubaus pastiprinimo mums reikia atitinkamų dislokavimo bazių. Taigi pasirengimo darbai apims infrastruktūros parengimą, bazių ir centrinės būstinės įkūrimą. Siekiame, kad ateityje NATO dalyvavimas Rytų Europoje būtų didesnis“, – patikino A. F. Rasmussenas.
Lenkija ir trys Baltijos valstybės nerimauja dėl Rusijos keliamo pavojaus, todėl jos primygtinai reikalauja didesnio NATO dalyvavimo šiame regione. Lietuva, Lenkija, Estija ir Latvija negaili kritikos šiuo metu dedamoms NATO pastangoms apsaugoti Rytų Europos regioną ir linkusios vadinti šias priemones tik simboliškomis.
Tačiau nuolatinių NATO bazių įkūrimo Rytų Europoje klausimas kelia nesutarimus NATO viduje.
Prancūzija, Italija ir Ispanija tokiems planams nepritaria, o JAV ir Jungtinė Karalystė remia Rytų Europos valstybių reikalavimus.
Anot A.F. Rasmusseno, Vokietija šiuo klausimu laikosi neutralios pozicijos, nes nėra linkusi provokuoti Rusijos.
Anot „The Guardian“ šaltinių NATO struktūrose, tikėtina, kad Kardife įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus rastas būdas dislokuoti naująsias NATO pajėgas taip, kad būtų išvengta termino „nuolatinė bazė“.
Vis dėlto pastovių ginkluotųjų NATO pajėgų dislokavimas Europos Rytuose gali sukelti geležinės uždangos efektą.
„Pajėgos galėtų būti dislokuojamos rotaciniu principu ir keičiamos labai dažnai. Siekiama, kad potencialus agresorius žinotų, kad tuo atveju, jei jis svarstys galimybę užpulti NATO, neišvengiamai susidurs ne tik su konkrečios valstybės kariais, tačiau ir su visos NATO karinėmis pajėgomis. Tai yra labai svarbu“, – patikino A.F. Rasmussenas.
Vienintelis NATO štabas į rytus nuo Šaltojo karo linijos yra Lenkijos Ščecino mieste prie Baltijos jūros.
Šaltiniai teigia, kad jis veikiausiai taps naujų dislokavimų centru. Oro ir karinio jūrų laivyno planai yra baigti, bet pasirodė, kad susitarti dėl tarptautinių sausumos pajėgų rytuose klausimo nėra taip lengva.
Paklaustas, ar Rytų Europoje po NATO vėliava bus dislokuotos nuolatinės pajėgos, A.F. Rasmussenas atsakė: „Trumpasis atsakymas yra „Taip“. Kad užkirsčiau kelią nesusipratimams, panaudosiu frazę „tiek, kiek reikės“. Mūsų rytinės partnerės bus patenkintos, kai pamatys, kas iš tikrųjų numatyta pasirengimo veiksmų plane“.
A.F. Rasmussenas nurodė, kad šios pajėgos galėtų būti dislokuotos per kelias valandas.
NATO aiškiai užklupo Rusijos prezidento gerai parengti veiksmai Ukrainoje, todėl blokas skuba parengti strategijas naujai erai, kurioje Rusija iš „strateginės aljanso partnerės“ virto priešiška valstybe, tobulinančia tai, ką NATO vadina „hibridiniu karu“.
A.F. Rasmussenas, kurio kadencija NATO vadovo pareigose artėja prie pabaigos, sakė: „Turime susitaikyti su realybe, kad Rusija nelaiko NATO savo partnere. Rusija yra valstybė, kuri, deja, pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos jėga užgrobė teritoriją. Akivaizdu, kad turime prie to adaptuotis“.
Per interviu „The Guardian“ ir dar penkiems Europos laikraščiams jis teigė: „Galima ramiai sakyti, kad niekas nesitikėjo, jog Rusija jėga užgrobs žemę. Taip pat pamatėme ryškių Rusijos kariuomenės strategijos bei galimybių pokyčių nuo, pavyzdžiui, Gruzijos karo 2008 metais“.
„Pamatėme, kad rusai patobulino savo gebėjimus veikti greitai. Jie gali per labai, labai trumpą laiką didelio masto karines pratybas paversti karine puolimo operacija“, – teigė generalinis sekretorius.
A.F. Rasmussenas dar kartą pakartojo, kad tūkstančiai rusų karių yra susitelkę prie rytinių Ukrainos sienų ir iš artilerijos šaudo į Ukrainą. Jo informacija buvo paremta nuosavais NATO žvalgybiniais duomenimis ir „daugybe pranešimų“.
Tačiau NATO pareigūnai pripažįsta, kad žvalgybiniams duomenims trūksta patikimos informacijos nuo žemės. „Mes galime stebėti tik iš 23 mylių aukščio“, – sakė vienas pareigūnas.
A.F. Rasmussenas teigė: „Turime pranešimų iš įvairių šaltinių, kad rusai gana aktyviai dalyvauja destabilizuojant Rytų Ukrainą“.
„Matome, kad šaudoma iš artilerijos per sieną, taip pat Ukrainos viduje. Matome, kad Rusijos kariuomenė yra sutelkta prie sienos. Gana akivaizdu, kad Rusija prisideda prie Rytų Ukrainos destabilizavimo. Matome rafinuotą kombinaciją iš tradicinio karo, suderinto su informacijos ir, visų pirma, dezinformacijos operacijomis. NATO reikės kur kas daugiau, negu efektyviai reaguoti į tokį hibridinį karą“, – teigė A.F. Rasmussenas.
Vakarų lyderius kaip reikiant nustebino ir stiprų įspūdį paliko netikėtai pademonstruotas Rusijos karinis pajėgumas. Deja, Ukrainos kariuomenės padėtis šiuo klausimu – apgailėtina, teigia šaltiniai NATO.
„Jeigu mes nuo rusų atsiliekame dviem žingsniais, ukrainiečiai atsilieka 16 žingsnių. Jų generolai tenori viską išsprogdinti. Tačiau tai ne tas karas, kuriame šaudoma, tai informacinis karas“, – neseniai Kijeve pareiškė šaltinis NATO struktūrose.
Norėdamas dar labiau įsiutinti V. Putiną, NATO ketina suintensyvinti pagalbą ir bendradarbiavimą su Ukrainos kariuomene.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka dalyvaus Kardifo viršūnių susitikime. Jis bus vienintelis NATO nepriklausančios šalies vadovas derybose su aljanso lyderiais.
Ketinama įsteigti keturis „patikos fondus“, kurių lėšos bus skirtos Ukrainos kariuomenės logistikai, vadovybei ir kontrolės struktūroms bei kibernetinei gynybai sustiprinti. Bus skirta ir pinigų ginkluotųjų pajėgų pensijoms.
„Ukraina eina savo keliu. Tai atsispindės ir viršūnių susitikime, nes planuojamas ir NATO bei Ukrainos atstovų susitikimas. Jo metu ir priimsime sprendimą to imtis, padėsime jiems sustiprinti šalies saugumo sektorių, jį modernizuoti“, – sako A.F. Rasmussenas.
Susitikimo metu taip pat bus sprendžiamas amžinasis klausimas dėl sumažintų Europos išlaidų gynybai, kuris itin svarbus, kai situacija prie žemyno rytinių ir pietinių sienų tapo nestabilia. Taip pat bus aptartas ir JAV susierzinimas dėl Europos delsimo skirti pinigų reikiamam žemyno saugumui.
„Pasibaigus Šaltajam karui, gyvenome pakankamai ramiai, dangus buvo giedras. Tačiau dabar susidūrėme su klimato kaita. Tokia situacija reikalauja didesnių investicijų. Pasibaigus šaltajam karui, politikai bandė nuraškyti vadinamuosius taikos dividendus. Tai nesuprantama. Dabar atsidūrėme visiškai naujoje saugumo situacijoje“, – pabrėžė A.F. Rasmussenas.