lrytas.lt
Intelektualaus elito, menininkų, mokslininkų ir spaudos veidmainystė, kvailumas bei tyla, kai artinosi nacių ir Stalino totalitariniai režimai, visuomet liks liūdnu XX amžiaus prisiminimu. Mūsų užmerktos akys prieš Austrijos, Čekoslovakijos ir Baltijos šalių aneksiją visuomet bus Europos gėda. Niekas apie taiką ir tarptautinius įstatymus nekalbėjo taip gražiai, kaip Hitleris ir Stalinas, ir niekas neįvykdė tiek daug nusikaltimų, kiek šie diktatoriai.
Šiandien dėl imperialistinės Rusijos federacijos prezidento Vladimiro Putino politikos Europa tyli. Vakarai tyliai toleruoja jo agresyvią politiką, kuri aiškiai pažeidžia kitų šalių suverenumą: Moldovos, Latvijos, Gruzijos ir, visų pirma, Ukrainos.
Europos Sąjunga elgiasi taip, lyg būtų didelė šiuolaikinė neutralios Šveicarijos versija – tai ypač būdinga politikos ir verslo elitui. Tačiau Europa nėra koks nors didesnis neutralios Šveicarijos variantas. Šiame žemyne prasidėjo du kruvini pasauliniai karai.
Todėl mes, intelektualai, žurnalistai, mokslininkai, turime būti budrūs ir visus įspėti kaip šiuolaikinės Kapitolijaus žąsys. Mes privalome nepasiduoti iliuzijoms, mes privalome nepriimti savo lengvo prisitaikėliškumo. Šiandien mes turime pareigą kalbėti aiškiai ir pabrėžtinai.
V.Putinas neturėtų būti tapatinamas su visa Rusijos tauta, taip, kaip mes netapatinome L.Brežnevo su rusų tauta, kai jis pradėjo karą Afganistane. Andrejus Sacharovas, sąžiningas ir drąsus disidentas, buvo to meto realusis ir tikrasis balsas. Jis, po kiek metų kalbėdamas Rusijos parlamente, buvusius įvykius pavadino „negarbinguoju karu“.
Dabartinis karas su Ukraina, prasidėjęs Krymo aneksija, ir šalies rytuose vis dar besitęsiančios provokacijos yra gėdingos, tragiškos ir pavojingos. Jas papildo ir V.Putino vyriausybės sprendimai, kurie slopina Rusijos demokratines laisves.
Susitaikymas yra aklagatvis. V.Putinas – ne europietiško tipo politikas, jis politikas, kurio gyvenimas būdas – nuolatinis avantiūrizmas. Yra grėsmingų ženklų, kad jis jau atidarė kirminų skardinę. Nuotykių ieškotojai ir šovinistai, užkariavimų ir kraujo mėgėjai keliauja iš Rusijos į Ukrainą. Apginkluoti šiuos banditus puikia karine įranga yra nusikaltimas.
Mes, vyriausieji visų Europos laikraščių redaktoriai, skatiname Europos Sąjungos lyderius sustabdyti agresyvią prezidento V.Putino politiką. Patirtis išmokė, kad dialogas su V.Putinu – tik laiko gaišimas, jei jis nėra paremtas vienybe ir griežtumu. V.Putinui nerūpi silpni ir bestuburiai oponentai.
Jis akivaizdžiai supranta Europos Sąjungos šalis tokiu būdu: jos tik kalba, kol Kremlius peržengia vis naujas „raudonas linijas“. V.Putinas vis dar gabena ginklus ir samdinius į rytų Ukrainą. Jis ir toliau telkia savo karius prie sienos.
Tačiau Ukraina turi teisę pasirinkti Europos demokratijų kelią, o ukrainiečiai turi teisę gyventi sąžiningoje šalyje. Galbūt šiuo metu rytų Ukrainoje sprendžiasi Europos Sąjungos ateitis.
Europos Sąjungos šalys turėtų naudoti visus įmanomus spaudimo būdus: nutraukti visų ginklų tiekimą Rusijai, taikyti ekonomines ir politines sankcijas. Vienybė prieš V.Putiną yra tikrasis Ukrainos krizės sprendimas.
Trumpai apie autorių. Adamas Michnikas yra lenkų disidentas, istorikas, vienas iš judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjų, eseistas, politinis publicistas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktorius. Šis laiškas šeštadienį publikuotas laikraščiuose „Le Monde“, „La Stampa“, „El Pais“, „Guardian“, „Die Welt“ ir kituose leidiniuose.